Sielogyda
... galėtume tvirtinti, kad žmonijai, kaip visumai, irgi tinka tai, ką kalbėjome apie atskiro žmogaus gyvenimo prasmę: istorijoje kaip ir kalnų grandinėje lemia maksimumo taškai. Pakanka kelių išties pavyzdinių gyvenimų ar net vieno konkretaus žmogaus, kurį tikrai mylime, kad pateisintume žmonijos, kaip visumos, egzistavimą.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 110p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kalbant apie socialinį tikslingumą reikia nurodyti klaidą, kuriai psichoterapijos srityje pirmiausiai pasidave individualioji psichologija, būtent klaidingą požiūrį, kad tik socialiai korektiškas žmogaus elgesys vertingas. Požiūris, kad vertinga tik tai, kas naudinga visuomenei, neišlaiko kritikos. Jis labai nuskurdintų žmogaus būtį vertybių požiūriu. Juk nesunku nurodyti ištisas sritis individualių vertybių, t. y. tokių, kurias įgyvendinti galima ir net reikia anapus bet kokios bendruomenės ir nepriklausomai nuo jos.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 148p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tikra bendruomenė - iš esmės atsakingų asmenybių bendruomenė, o masė - vien nuasmenintų būtybių suma.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 132p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Inividualybės prasmė atsiskleidžia tik bendruomenėje. Todėl individo vertė priklauso nuo bendruomenės.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 130p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Deja, gerovės visuomenė pateikia per mažai įtampų; šiandienos žmogui netenka patirti tiek vargo ir įtampos, kiek patirdavo ankstesnių laikų žmogus, tad galiausiai jis nebemoka ištverti nei vieno, nei kito. Nepakenčia frustracijos, neįstengia atsižadėti. kaip tik tokiomis aplinkybėmis žmogui svarbu dirbtinai sukurti įtampą, kurią liko skolinga visuomenė: jis susikuria reikiamą įtampą.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 120-121p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Prieš tūkstančius metų žmonija sugebėjo prasimušti prie tikėjimo vienu Dievu, monoteiszmo, tačiau kur mūsų, kaip vienos žmonijos, savivoka, kurią pavadinčiau monoantropizmu? Kur žmonijos vienovės, peržengiančios bet kokią įvairovę, - nesvarbu, odos ar partijos spalvų, - suvokimas?
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 47-48p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Paradoksalu, tačiau industrinei visuomenei vis labiau virstant masių visuomene plinta vienišumo pojūtis ir stiprėja poreikis išsikalbėti.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 39p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... valia - tai kaskart aiškiai suvokiamo tikslo, sąžiningo sprendimo ir sąmoningo triūso funkcija. Kol žmogus kartos tą pačią klaidą - prieš mėgindamas ką nors daryti tikėsis nesėkmės, - tol jam ir nesiseks bent jau todėl, kad žmogus nėra linkęs nepateisinti savo lūkesčių. Juolab svarbu nuo pat pradžių vidinę ketinimo formuluotę apsaugoti nuo bet kokio tariamo kontrargumento: įtikinėdamas save žodžiais "nenoriu gerti", veikiausiai netrukus atrasi įvairiausių prieštaravimų: "bet esu priverstas", "bet nepajėgiu atsispirti" ir t.t. Tačiau kaskart tiesiog pakartojęs: "Daugiau negersiu, ir jokių kalbų", jau pasukai teisingu keliu.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 143p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kas nepažįsta tipo, atsidėjusio vien pinigų kalimui, siekiančio pragyvenimo priemonių ir pamirštančio patį gyvenimą. Pinigų kalimas tampa savitikslis. Toks žmogus turi daug pinigų, šiems pinigams dar keliami tikslai, tačiau paties žmogaus gyvenimas jau neturi jokio tikslo.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 171p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Būdami tobuli, visi žmonės būtų lygūs, taigi kiekvieną būtų galima pakeisti bet kuriuo kitu. Kaip tik žmogaus netobulumas padaro kiekvieną individą nepakeičiamą, nes kiekvienas netobulas savaip. Nė vienas nėra visapusiškas, užtat kiekvienas vienpusiškas, todėl ir ypatingas.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 128p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |