... galėtume tvirtinti, kad žmonijai, kaip visumai, irgi tinka tai, ką kalbėjome apie atskiro žmogaus gyvenimo prasmę: istorijoje kaip ir kalnų grandinėje lemia maksimumo taškai. Pakanka kelių išties pavyzdinių gyvenimų ar net vieno konkretaus žmogaus, kurį tikrai mylime, kad pateisintume žmonijos, kaip visumos, egzistavimą.