Tikras meilės santykis nepalieka vietos pavydui. Juk tokiu atveju pavydas iš principo nepagrįstas, nes tikros meilės prielaida ta, kad mylimas žmogus suvokiamas kaip ypatingas ir nepakartojams, taigi iš esmės nepalyginamas su kitais žmonėmis. O konkurencija, kurios taip bijo pavyduolis, reikštų, kad jį galima lyginti su konkurentu mylimumo požiūriu. Tačiau neįmanomos jokios varžybos nei konkurencija, kai esi tikrai mylimas: kiekvienas žmogus tam, kuris jį myli, yra neprilygstamas ir todėl hors de concours [Už konkurso ribų(pranc.)].