Teroras ir koncentracijos stovyklos yra kraštutinės priemonės, kurių griebiasi žmogus, kad išsivaduotų iš vienatvės. Vienybės siekis turi būti įgyvendintas nors bendrame kape. Žmonės žudo vienas kitą, kad paneigtų mirtingą savo lemtį ir pasiektų visuotinį nemirtingumą. Tačiau šitaip jie lyg ir žudo patys save. Bet sykiu jie įrodo, kad negali apsieiti be žmogaus; jie malšina baisingą savo brolybės alkį.