Žmogus, kuriantis savo lemtį
Bet jei žmogus mąstantis, protingas, savo instinktus jis gali kontroliuoti, puoselėti, gali suteikti jiems dvasingumo, ir tada atsiranda veiksnys, galintis pakeisti jo likimą. Kas yra tas likimas? Tai nenumaldomas priežasčių ir pasekmių verpetas, iš kurio negali ištrūkti tik gyvuliška, biologinė, instinktyvi egzistencija.
Pavyzdžiui, kokia yra vištos dalia? Tapti karaliene, poete arba muzike ji negali, jos lemtis - puodas. Vištai lemtas puodas! Kiekvieno padaro kitoks likimas. Vilko likimas - tai būti nušautam medžiotojo, užmuštam arba... zoologijos sodas. Jaučiui, vargšeliui, lemta visą gyvenimą traukti jungą ir plūgą arba drybsoti sukapotam mėsinėje. Jautis, kaip ir kiti gyvuliai, pakeisti savo likimo negali. Net avių, net balandžių likimas nulemtas iš anksto ir visiškai atitinka jų varganą egzistenciją.
Ir vis dėlto pataikauti likimui negalima. Ką gi daryti? Nustokite vergauti instinktų pasauliui, kuriame niekas nuo jūsų nepriklauso, o kvėpuoti, daugintis, valgyti, gerti, miegoti galėsite ir atsikratę vergystės.
Pavyzdžiui, kokia yra vištos dalia? Tapti karaliene, poete arba muzike ji negali, jos lemtis - puodas. Vištai lemtas puodas! Kiekvieno padaro kitoks likimas. Vilko likimas - tai būti nušautam medžiotojo, užmuštam arba... zoologijos sodas. Jaučiui, vargšeliui, lemta visą gyvenimą traukti jungą ir plūgą arba drybsoti sukapotam mėsinėje. Jautis, kaip ir kiti gyvuliai, pakeisti savo likimo negali. Net avių, net balandžių likimas nulemtas iš anksto ir visiškai atitinka jų varganą egzistenciją.
Ir vis dėlto pataikauti likimui negalima. Ką gi daryti? Nustokite vergauti instinktų pasauliui, kuriame niekas nuo jūsų nepriklauso, o kvėpuoti, daugintis, valgyti, gerti, miegoti galėsite ir atsikratę vergystės.
(Aivanovas, Omramas Mikaelis. Žmogus, kuriantis savo lemtį. Prosveta. 2005, 176p.)
Balsuoti: | Komentarai (2) |
Daugybė žmonių trokšta būti laisvi, tik ne visada teisingai supranta, kas yra laisvė. Jie mano, kad išsisukę nuo atsakomybės, išvengę bet kokių įsipareigojimų, nutraukę visus ryšius bus laisvi. O ne, tokiais būdais laisvės nepasieksi. Tikra laisvė ateina tik tada, kai sąžiningai atliekame visas pareigas.
(Aivanovas, Omramas Mikaelis. Žmogus, kuriantis savo lemtį. Prosveta. 2005, 158p.)
Balsuoti: | Komentarai (1) |
Kol kas mūsų žemėje viskas priešingai: iš to, kas vertinga, šaipomasi, o visa tai, kas neturi jokios vertės, keliama į padanges. Pažiūrėkite, kas dabar labiausiai vertinama: auksas, brangakmeniai, namai, automobiliai... Aukščiausioje, pirmutinėje vietoje yra idėja, tiesa ... visa kita - antraeiliai dalykai.
(Aivanovas, Omramas Mikaelis. Žmogus, kuriantis savo lemtį. Prosveta. 2005, 88p.)
Balsuoti: | Komentarai (1) |
Žmogaus organizmas - tai mikropasaulis, kurio sandara visiškai atitinka Visatos, dar vadinamos makropasauliu, modelį. Tai reiškia, kad žmogus ir Visata turi daug ką bendra.
(Aivanovas, Omramas Mikaelis. Žmogus, kuriantis savo lemtį. Prosveta. 2005, 79p.)
Balsuoti: | Komentarai (1) |
Taigi, jei koks žmogus pasielgė su jumis negražiai, žinokite, jog jūs privalote elgtis garbingai. Bausti kitus - ne jūsų darbas, kaltieji atsakys pagal Visatos įstatymus.
(Aivanovas, Omramas Mikaelis. Žmogus, kuriantis savo lemtį. Prosveta. 2005, 74p.)
Balsuoti: | Komentarai (1) |
Žmogus valgo duoną, vaisius, daržoves, žuvį, daug ką... Jausmų sfera turi ne mažesnį įvairaus peno pasirinkimą kaip fizinė. Vienus jausmus galima palyginti su mėsinės gaminiais - kraujine dešra, kumpiu, kitus - su vynu, vaisiais, daržovėmis. Tačiau žmonės jausmų pasaulio nepažįsta, vartoja, kas papuola ir dėl to serga. Jie privalo žinoti, kad negalima vartoti nuodingų "produktų", tokių, kaip pyktis, pagieža, pavydas ir ypač - pernelyg jausminga meilė, nes joje yra labai daug kenksmingų elementų.
(Aivanovas, Omramas Mikaelis. Žmogus, kuriantis savo lemtį. Prosveta. 2005, 38p.)
Balsuoti: | Komentarai (1) |
Sėkmės ir laimės paslaptis: jei ko nors norite, darykite tą patį kitiems.
(Aivanovas, Omramas Mikaelis. Žmogus, kuriantis savo lemtį. Prosveta. 2005, 25p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Net jei netikite Dievu, negalite nepripažinti, jog gamtoje egzistuoja tam tikra tvarka. Taigi, esama proto, kuris tą tvarką daro. Pavyzdžiui, iš sėklos išauga ne bet kas, o tik palikuonis augalo, subrandinusio tą sėklą.
(Aivanovas, Omramas Mikaelis. Žmogus, kuriantis savo lemtį. Prosveta. 2005, 17p.)
Balsuoti: | Komentarai (1) |
Pats svarbiausias moralės dėsnis: ką pasėsi, tą ir pjausi.
(Aivanovas, Omramas Mikaelis. Žmogus, kuriantis savo lemtį. Prosveta. 2005, 15p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |