Vienatvė

Nesijausk bejėgė – ir niekada neliksi viena. Nesijausk vieniša – ir niekad nebūsi bejėgė. Pats Kosmosas tau padės. 

Pažįstant save, trokštant suprasti žmogiškąją situaciją, suteikti prasmės egzistencijai bei viskam, kas vyksta ir nutinka gyvenime, yra įveikiama vienatvė. 

Nėra geresnės priemonės apsaugoti individą nuo pavojaus susilieti su kitais, kaip pavesti jam kokią nors paslaptį, kurią jis norėtų arba privalėtų saugoti. 

Mes tampame vieniši ne tada, kai nebeturime artimųjų žmonių, o tada, kai negalime su jais pasidalyti dalykais, kurie mums atrodo svarbūs, arba kai laikomės kitiems nepriimtino požiūrio. 

Vienatvė - tai kelias, kuriuo likimas veda žmogų į jį patį. 

Juk vienatvėje, kur kiekvienam tenka būti tik su savimi, kaip ant delno atsiskleidžia, kas ko vertas: purpuriniais drabužiais vilkįs tuščiagalvis tik ir dūsauja, slegiamas savo menkos, pasigailėjimo vertos individualybės; o didelio proto žmogus gyvų minčių pripildo net pačią nykiausią aplinką. 

Nepaprastai palanki įtaka, kurią uždaras gyvenimo būdas daro sielos ramybei, daugiausia remiasi tuo, kad žmogui nereikia nuolat būti kitų akiratyje, taigi ir visą laiką atsižvelgti į svetimas nuomones - taip žmogus grąžinamas sau. 

Apskritai galima teigti, kad juo labiau žmogų traukia kompanijos, juo skurdesnė jo dvasia ir iš viso jis didesnis menkysta. 

Kiekvienas žmogus yra vienas, nes:
1. Jis gimsta ir miršta vienas.
2. Pasaulyje jis toks yra tik vienas vienintelis. Jis nepakartojamas, nes niekas už jį negali atlikti to, ką gali jis. Pavyzdžiui, išmokti ką nors ir suprasti gali tik Tu pats. Už tave niekas negali išmokti ...
3. Jis yra vienas, nes supranta, kad jis yra ne kas kitas, o būtent jis pats. Jis supranta, kad jis yra, o tai reiškia, kad atskiria save nuo kitų. Jis kitoks, nei kiti, jis yra kitas, todėl, kad yra vienas.
4. Jis yra vienas, nes jaučia, kad kiti jo nesupranta. Dažnai žmonės vienas kito nesupranta ne todėl, kad nenori suprasti, o todėl, kad kitas yra kitas, vadinasi, - kitoks ...
5. Žmogus vengia vienatvės, tačiau ne savo noru nuolat atsiduria vienas - dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių arba charakterio bruožų. Vienatvė daugeliui yra nemaloni būsena, nes žmogus atsiduria vienas prieš save, ir tada supranta, kad nuo savęs nepasislėpsi, nuo savęs napabėgsi. Tik stiprūs žmonės ištveria vienatvę ... Vienatvė turi ne tik trūkumų, bet ir privalumų. Vienatvėje žmogui atsiveria įvairių galimybių: būdamas vienas jis gali nuveikti tai, ko nepadarytų minioje.  

Labai valingi vyrai ir moterys paprastai būna vieniši, nes iš jų sklinda šaltis.