Savižudybė

Tiesa, tam tikromis aplinkybėmis ir sveikiausias, net linksmiausių plaučių žmogus gali ryžtis savižudybei, jei kančių mastas ar neišvengiamai artėjanti nelaimė pranoks mirties baimę. 

Kadangi priemonė negali būti vertingesnė už tikslą, tai iškilminga frazė, kad "garbė brangesnė už gyvybę", kaip sakytina, tėra tik hiperbolė [stilistinė priemonė, kai perdedama siekiant didesnio įspūdžio]. 

Žūti už tikėjimą lengviau, nei gyventi atsidavus vien juo; 

Visi žmonės siekia būti laimingi - visi be išimties, nors ir kaip skirtųsi naudojamos priemonės, siekia šio tikslo. Tai, kad vieni traukia į karą, o kiti jo vengia, kyla iš to paties tiek vienų, tiek kitų troškimo, lydimo skirtingų požiūrių. Valia nežengia nė mažiausio žingsnio kitaip, kaip tik į šį tikslą. Tai visų mūsų veiksmų motyvas ir visų žmonių - net tų, kurie ruošiasi pasikarti. 

Mirties tad troškimas mums parodo, kad egzistencija yra vertinga tiktai tada, kai ji yra prasminga, o prasminga ji yra tada, kai ji sutampa su savo pašaukimu. 

Kažkokiame savo sielos kamputyje kiekvienas puikiausiai žino, kad nors savižudybė ir yra išeitis, vis dėlto ji tėra tik menkas ir neteisėtas atsarginis išėjimas, kad iš esmės daug kilniau ir gražiau, kai tave nugali ir patiesia pats gyvenimas, o ne tavo paties ranka. 

Bet kartais reikia daugiau drąsos gyventi negu nusižudyti. 

Mirtis panaikina visas kitas galimybes ... 

Verčiau būt pakartam, pasiekus savo tikslą, negu kad šokt į vandenį, nepešus nieko. 

Būna, kad žmogus iš gėdos nusižudo
ar stumia save į pražūtį,
žiūrėdamas, ką kiti apie jį pamanys.
(20:22)