Skurdas

Iš tiesų daugelis skursta tik todėl, kad pinigus, kuriuos turėjo, išleido vien tam, idant laikinai atsikratytų kamuojančio nuobodulio. 

O vargo baimė argi pati savaime jaune vargas? 

Tie, kurie abejingai žiūri į skurdą, yra didžiausi skurdžiai. 

Iš tikrųjų, kurgi išgirsi daugiau vaidų, jei ne tarp elgetų? Kas stipriau trokšta perversmo, jei ne tas, kuriam nepatinka esamas gyvenimas? Pagaliau, kam užeis įžūlesnis noras kelti sąmyšį, tikintis naudos, jei ne tam, kuris nebeturi ko prarasti? 

Neturtas, Lucilijau, ir nesunkus, ir, jeigu prieisi prie jo po ilgų apmąstymų, netgi malonus. Mat jame glūdi saugumo jausmas, be kurio niekas nemalonu. 

... per skurdą sužinosi tai, ko pats negaliu žinoti: skurdas paliks tik tikrus ir patikimus draugus; nueis šalin kiekvienas, kuriam reikėjo ne tavęs, bet ko nors kito. Argi neverta mylėti skurdo vien todėl, kad jis parodo, kas tave iš tikrųjų myli?! 

Ne daiktai ydingi, bet sielos. Kam skurdas našta, tam ir turtas bus našta. Nesvarbu, ar paguldysi ligonį į medinę ar į auksinę lovą, nes kad ir kur jį neštum - visur jis nešis savo ligą. 

... Jei neturtą
Priimsi noriai, jis bus pastovesnis
Už trumpalaikę prabangą ir tau
Atlygins su kaupu. Turtingam niekad
Nėra gana, o skurdžiui visuomet
Pakanka visko. Jei savaisiais lobiais
Turtuolis nepatenkintas, jis bus
Nelaimingesnis už didžiausią skurdžių,
Kuris patenkintas sava dalia. 

Alchemijos žinovas - vargas - geba
Paverst niekingus daiktus į brangius. 

Būna, kad skurdas sulaiko žmogų nuo nuodėmės;
užtat kai ilsisi, jis nejaučia sąžinės graužimo.
(20:21)