Bedarbystė
... žmogus, švelniai išauklėtas dykystėje ir smagumuose ... įprato rūškanu veidu išdidžiai žiūrėti į visus kaimynus ir, lygindamas su savimi, visus niekinti ... netinka už skurdų atlyginimą ir menką maistą tarnauti varguoliams su kastuvu ir kauptuku.
(More, Thomas. Utopija. Vilnius: Vaga. 2010, 63p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Apie Jungą pasakojama, jog kai koks nors jo draugas džiaugsmingai pasigirdavo, kad jį perkėlė į aukštesnes pareigas, Jungas atsakydavęs: "Labai liūdna tai girdėti, tačiau jeigu mes susikibsime rankomis, manau, šią bėdą įveiksime". O jeigu draugas, nelaimingas ir susigėdęs, pasiguosdavo, kad jį atleido iš darbo, tai Jungas atsakydavęs: "Atkimškime butelį vyno, tai nuostabi žinia, dabar įvyks kas nors gera".
(Bly, Robert. Geležinis Džonas. Kaunas: Mijalba. 2004, 79p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kadaise psichologiniai bedarbių stebėjimai paskatino sukurti nedarbo neurozės savoką. Dėmesio verta tai, kad nedarbo neurozės simptomatologija pasižymi ne depresija, o apatija. Bedarbio interesų sritis vis siaurėja, jo iniciatyva mąžta. Tokia apatija gana pavojinga. Kaip tik jos apimti žmonės nesugeba priimti ištiestos pagalbos rankos. Niekuo neužpildytą laiką bedarbis išgyvena kaip vidinę tuštumą, kaip sąmonės tuštumą. Jis jaučiasi esąs nenaudingas, nes nėra užimtas, mano, kad gyvenimas be darbo beprasmis.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 172p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |