Gyvenimo mokslas
Tik drąsūs, savimi pasitikintys ir pasaulyje tarsi namuose besijaučiantys žmonės gali išpešti naudos ir iš palankių, ir iš nepalankių gyvenimo aplinkybių. Jie niekada nebijo. Jie žino, kad gyvenime pilna sunkumų, bet žino ir tai, kad juos įmanoma nugalėti. jie pasiruošę spręsti visas gyvenimo problemas, kurios dažniausiai būna socialinės prigimties. Žmogus visuomet turi būti pasiruošęs socialiniam elgesiui.
(Adler, Alfred. Gyvenimo mokslas. Vilnius: Margi Raštai. 2011, 28-29p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Vienas iš labiausiai paplitusių tėvų įtakos vaiko proto padarinių - tai prislėgtumo jausmas, kurį sukelia besaikis baudimas arba šiurkštus tėvo ar motinos elgesys.
(Adler, Alfred. Gyvenimo mokslas. Vilnius: Margi Raštai. 2011, 31p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Iškrypimai nėra paveldimi, jų šaltinis - aplinka, supanti vaiką brendimo metais.
(Adler, Alfred. Gyvenimo mokslas. Vilnius: Margi Raštai. 2011, 31p.)
| Balsuoti: | Komentarai (1) |
Pamišėlis niekuomet nekalba sveiko proto kalba, kuri simbolizuoja aukščiausią socialinio intereso išugdymo laipsnį.
(Adler, Alfred. Gyvenimo mokslas. Vilnius: Margi Raštai. 2011, 35p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Vaikai savo aplinkoje ieško stipriausio asmens ir paverčia jį savo pavyzdžiu ar savo tikslu.
(Adler, Alfred. Gyvenimo mokslas. Vilnius: Margi Raštai. 2011, 38p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Silpnumas, dėl kurio vaikas privalo gyventi šeimoje, analogiškas silpnumui, verčiančiam suaugusius žmones burtis į visuomenę.
(Adler, Alfred. Gyvenimo mokslas. Vilnius: Margi Raštai. 2011, 42p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Visuomenės pažangos istorija - tai žmonių bendradarbiavimo, siekiant įveikti savo nepakankamumą ir trūkumus, istorija. Visi žino, kad kalba yra socialinis išradimas, bet tik nedaugelis supranta, kad asmeninis nepakankamumas buvo šio išradimo motina.
(Adler, Alfred. Gyvenimo mokslas. Vilnius: Margi Raštai. 2011, 43-44p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Vėliau, patyrinėję suaugusius žmones, vengiančius socialinio gyvenimo, matysime, kad jie negali kalbėti viešumoje ir tiesiog bijo scenos. Priežastis ta, kad savo klausytojus jie laiko priešais. Jie pasijunta nevisavertiški susidūrę su tariamai priešiška ir dominuojančia publika. Tačiau žmogus gali gerai kalbėti tik tuomet, kai pasitiki savimi ir savo klausytojais. Tiktai tokiu atveju jis gali nugalėti scenos baimę.
(Adler, Alfred. Gyvenimo mokslas. Vilnius: Margi Raštai. 2011, 45p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kai sakome, kad žmonės sprendžia problemas remdamiesi sveiku protu, turime galvoje sukauptą socialinės grupės išmintį.
(Adler, Alfred. Gyvenimo mokslas. Vilnius: Margi Raštai. 2011, 45p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kartais pastebime, kad žmogaus nekantrumo priežastis - nemokėjimas ramiai spręsti problemų. Matydami žmones, kurie nuolat juda, greitai supyksta ir susijaudina, galime drąsiai teigti, kad jie pasižymi stipriu menkavertiškumo jausmu.
(Adler, Alfred. Gyvenimo mokslas. Vilnius: Margi Raštai. 2011, 50-51p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
