Asmenybė

Iš principo jau įsitikinome, kad tai, kuo žmogus yra, prie jo laimės prisiededa kur kas svariau nei tai, ką jis turi, arba kuo yra laikomas. Juk visada svarbu, kuo žmogus yra ir kas sudaro jo esmę, nes jo individualybė lydi jį kiekviename žingsnyje ir nuspalvina visus jo išgyvenimus. Šiaip ar taip, žmogaus dvasinio pasitenkinimo šaltinis pirmiausia yra jis pats; tai pasakytina apie fizinius, o juo labiau apie dvasinius malonumus ... Taigi jei individualybė skurdi, tai ir visi malonumai yra tarsi brangūs vynai burnoje, kurioje dar tebejaučiamas tulžies skonis. Todėl ir džiaugsmuose, ir varguose - išskyrus dideles nelaimes - žmogui nepalyginamai svarbiau ne tai, kas gyvenime nutinka, o tai, kaip jis viską suvokia, kitais žodžiais tariant, visais atžvilgiais lemia jo pagavumo pobūdis ir laipsnis. Žmogaus vidinis pasaulis, jo dvasia, žodžiu, - asmenybė ir jos vertė yra vienintelis ir tiesioginis žmogaus laimės ir pasitenkinimo šaltinis. Visa kita - šalutiniai veiksniai, todėl jų aktyvumą galima nuslopinti, o asmenybės veikimo nesustabdysi niekada.

[Big five]
Pastaraisiais metais įspūdingas mokslinių tyrimų skaičius patvirtino, kad penkios pagrindinės asmenybės savybės yra visų kitų savybių pagrindas. Didžiojo penketo modelio asmenybės savybės yra šios:
Ekstravertiškumas. Ši savybė apibūdina žmogaus jaučiamo noro bendrauti su kitais laipsnį. Ekstravertai yra draugiški, užsispyrę ir socialūs. Intravertai yra linkę į uždarumą, drovumą ir tylumą.
Nuolaidumas. Ši savybė apibūdina individo polinkį nusileisti. Labai nuolai-dūs žmonės yra paslaugūs, šilti ir patiklūs. Nenuolaidūs žmonės yra šalti, nelinkę sutikti su kitais ir antagonistiški.
Stropumas. Ši savybė yra patikimumo matas. Labai stropus žmogus yra atsa-kingas, organizuotas, patikimas ir atkaklus. Tie, kurių stropumo rodiklis prastas, yra lengvai išblaškomi, neorganizuoti ir nepatikimi.
Emocinis stabilumas. Ši savybė apibūdina žmogaus gebėjimą atsispirti stre-sui. Žmonės, kurių emocinis stabilumas teigiamas, yra ramūs, pasitikintys savimi ir saugūs. Tie, kurių šis rodiklis labai neigiamas, yra nervingi, susirūpi-nę, apimti depresijos ir nesaugūs.
Atvirumas patirčiai. Ši savybė apibūdina individo interesų ratą ir žavėjimąsi naujovėmis. Turintys ypatingą atvirumą patirčiai žmonės yra kūrybingi, smal-sūs ir meniškai jautrūs. Esantieji kitame šio rodiklio skalės gale yra konven-cionalūs ir jaučia komfortą gerai pažįstamose situacijose.
(...)
Buvo ištirtas gana platus specialybių spektras: specialistai (inžinieriai, architektai, buhal-teriai, teisininkai), policininkai, vadovai, pardavėjai ir pusiau kvalifikuoti bei kvalifikuoti darbininkai. Darbo rezultatai apibrėžti, atsižvelgiant į darbo įvertinimą, mokymo rodiklius ir personalo tarnybos duomenis, tokius kaip atlyginimas. Rezultatai parodė, kad pagal stropumo rodiklį galima prognozuoti visų profesijų grupių atstovų darbo rezultatus. Pagal kitas asmenybės savybes prognozavimas priklausė ir nuo darbo rezultatų įvertinimo kriterijaus, ir nuo profesijos grupės. Pavyzdžiui, pagal ekstravertiškumą buvo galima prognozuoti žmonių, dirbančių vadovaujantį darbą ir prekyboje, veiklos rezultatus. Toks rezultatas yra logiškas, nes šios profesijos pasi-žymi intensyviu bendravimu su žmonėmis. Panašiai buvo pastebėta, kad noras pa-tirti svarbus prognozuojant mokymo efektyvumą, kas taip pat yra logiška. Vienas dalykas liko neaiškus - kodėl emocinis stabilumas nebuvo susijęs su darbo rezultatais. Intuityviai atrodytų, kad ramūs ir saugiai besijaučiantys beveik visų profesijų žmonės turėtų demonstruoti geresnius darbo rezultatus nei susirūpinę ir ne-sijaučiantys saugūs. Mokslininkai spėja, jog atsakymas gali būti toks: tik aukštus emocinio stabilumo rodiklius turintys žmonės išsaugo savo darbą. Jei tai tiesa, tada emociškai nestabilių žmonių dalis tarp tiriamųjų, kurių visi turėjo darbą, buvo palyginti maža.

Be Tu neįmanomas joks Aš! 

Trumpai tariant, žmogaus aš turi dvi savybes: jis savaime neteisingas, nes paverčia save visa ko centru, ir nepatogus kitiems, nes nori juos pajungti sau: kiekvienas aš yra visų kitų priešas ir norėtų būti jų visų tironas. 

Asmenybė yra galimybės ir būtinybės sintezė. 

Eiti prieš savo sąžinę reiškia eiti prieš patį save, paneigti savo būtį ir moraliai ją sunaikinti. S_a_v_o_s s_ą_ž_i_n_ė_s p_a_n_e_i_g_i_m_a_s y_r_a p_a_n_e_i_g_i_m_a_s p_a_g_r_i_n_d_i_n_ė_s s_a_v_o v_e_r_t_y_b_ė_s  i_r  t_u_o p_a_č_i_u p_a_t_s d_i_d_ž_i_a_u_s_i_a_s d_o_r_i_n_i_s n_u_o_s_m_u_k_i_s. Atsisakyti savo sąžinės reiškia išsižadėti savo asmens, save nuasmeninti, palenkti save viršiniams svetimiems dėsniams ir tuo save nužmoginti, nes žmogus yra tiek žmogus, kiek jis yra asmenybė. Sąžinė yra asmenybės išraiška ir todėl žmogiškumo laidas. Žmogus yra tiek žmogus, kiek jis apsisprendžia pagal savo sąžinę. 

Asmenybės didingumo esmė - pasakyti, ką mes, žmonės, darysime, o tada daryti tai,ką pasakėme. 

Jei bendraudami su žmogumi tariamės galį priskirti jį tam tikrai kategorijai, niekada nepažinsime ir nepakeisime jo asmenybės - tos gyvybinės žmogaus dalies, kuri peržengia bet kokias kategorijas. Deramai bendraudami su žmogumi turime pripažinti, kad niekada jo iki galo neperprasime.

 ... kol esame vaikai, mūsų asmenybė yra vientisa - ji spindi, ji dar nesuskilusi į vyriškumą ir moteriškumą, į gera ir bloga.

... nepasitenkinimas savimi, atsiranda iš sielos nepastovumo ir bailių ar nesėkmingų geismų. Arba neišdrįstama tiek padaryti, kiek geidžiama, arba neįstengiama ir pasiduodama visumos vilčiai.