Liga mirčiai
Būti žmogumi yra ne tas pat, kas būti gyvuliu, kur pavienis [narys] visuomet mažiau negu rūšis. Nuo kitų gyvulių rūšių žmonės išsiskiria ne tik tais įprastai paminimais pranašumais, o kokybiškai išsiskiria tuo, kad individas, pavienis individas yra daugiau negu rūšis.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 176p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nedidelėjė šalyje kiekvienoje kartoje vargu ar gimsta trys poetai, bet kunigų - pakankamai, daug daugiau, negu gali gauti paskyrimą. Poeto atžvilgiu kalbama apie pašaukimą; kad taptum kunigu daugumos žmonių (taigi krikščionių) supratimu užtenka išlaikyti egzaminą. Ir vis dėlto tikras kunigas pasitaiko dar rečiau negu tikras poetas ...
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 151p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... neviltis ateina ne iš išorės, bet iš vidaus.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 148p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Ginti ką nors visuomet reiškia dalyką nuvertinti.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 131p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
... nuodėmės priešybė yra ne dorybė, o tikėjimas.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 125p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Apskritai vienatvės poreikis rodo, kad žmoguje vis dėlto esama dvasios, ir šis poreikis yra matas tam, kokia dvasia. "grynai paviršutiniški nežmogiai ir bandžmogiai" taip nejaučia jokio poreikio vienatvei, kad jie kaip tos papūgėlės - jei tik bent akimirksniui pasilieka vieni, išsyk miršta; lygiai kaip mažą vaiką reikia užliūliuoti, idant užmigtų, taip ir jiems reikia raminančio draugijos liūliavimo, idant galėtų valgyti, gerti, miegoti, melstis, įsimylėti ir taip toliau. Tačiau tiek senovėje, tiek viduramžiais buvo įsisąmonintas šis vienatvės poreikis ir gerbiama tai, ką jis reiškia; nuolatiniame mūsų laikų buvime draugėje vienatvės bijoma taip, kad (o, kokia nepaprasta epigrama!) nežinoma, kam ją naudoti - nebent kaip bausmę nusikaltėliams. Tačiau kadangi iš tiesų mūsų laikais turėti dvasią nusikaltimas, tai suprantama, kad tokie vienatvės mylėtojai priskiriami tai pačiai kategorijai, kaip ir nusikaltėliai.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 104p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tačiau idant pasirodytų atgaila, pirma reikia nusivilti visiškai, nusivilti iki dugno, kad iš paties dugno prasiveržtų dvasios gyvenimas.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 98p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jaunas žmogus yra iliuzijoje, iš gyvenimo ir iš savęs jis tikisi kažko nepaprasto; o vyresni žmonės, savo ruožtu, dažnai iliuziškai prisimena savo jaunystę.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 96p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Be galo komiška, kad po visa ta pasaulyje taip liaupsinama gyvenimiška išmintim, ir po visa ta velniška gausa gerų patarimų bei išmintingų pamokymų: "palauk ir pamatysi", "susitaikyk su lemtim", "pamiršk tai" - po visu tuo, idealiai suprantant, glūdi visiškas neišmanymas, kur iš tiesų slypi pavojus, koks iš tiesų pavojus.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 94p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Asmenybė yra galimybės ir būtinybės sintezė.
(Kirkegoras, Sorenas. Liga mirčiai. Vilnius: Aidai. 1997, 73p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |