Yra keturios prigimčių rūšys: medžiai, gyvūnai, žmonės, dievas. 
Seneca, Lucius Annaeus
 


Organizacinės elgsenos pagrindai

[Big five]
Pastaraisiais metais įspūdingas mokslinių tyrimų skaičius patvirtino, kad penkios pagrindinės asmenybės savybės yra visų kitų savybių pagrindas. Didžiojo penketo modelio asmenybės savybės yra šios:
Ekstravertiškumas. Ši savybė apibūdina žmogaus jaučiamo noro bendrauti su kitais laipsnį. Ekstravertai yra draugiški, užsispyrę ir socialūs. Intravertai yra linkę į uždarumą, drovumą ir tylumą.
Nuolaidumas. Ši savybė apibūdina individo polinkį nusileisti. Labai nuolai-dūs žmonės yra paslaugūs, šilti ir patiklūs. Nenuolaidūs žmonės yra šalti, nelinkę sutikti su kitais ir antagonistiški.
Stropumas. Ši savybė yra patikimumo matas. Labai stropus žmogus yra atsa-kingas, organizuotas, patikimas ir atkaklus. Tie, kurių stropumo rodiklis prastas, yra lengvai išblaškomi, neorganizuoti ir nepatikimi.
Emocinis stabilumas. Ši savybė apibūdina žmogaus gebėjimą atsispirti stre-sui. Žmonės, kurių emocinis stabilumas teigiamas, yra ramūs, pasitikintys savimi ir saugūs. Tie, kurių šis rodiklis labai neigiamas, yra nervingi, susirūpi-nę, apimti depresijos ir nesaugūs.
Atvirumas patirčiai. Ši savybė apibūdina individo interesų ratą ir žavėjimąsi naujovėmis. Turintys ypatingą atvirumą patirčiai žmonės yra kūrybingi, smal-sūs ir meniškai jautrūs. Esantieji kitame šio rodiklio skalės gale yra konven-cionalūs ir jaučia komfortą gerai pažįstamose situacijose.
(...)
Buvo ištirtas gana platus specialybių spektras: specialistai (inžinieriai, architektai, buhal-teriai, teisininkai), policininkai, vadovai, pardavėjai ir pusiau kvalifikuoti bei kvalifikuoti darbininkai. Darbo rezultatai apibrėžti, atsižvelgiant į darbo įvertinimą, mokymo rodiklius ir personalo tarnybos duomenis, tokius kaip atlyginimas. Rezultatai parodė, kad pagal stropumo rodiklį galima prognozuoti visų profesijų grupių atstovų darbo rezultatus. Pagal kitas asmenybės savybes prognozavimas priklausė ir nuo darbo rezultatų įvertinimo kriterijaus, ir nuo profesijos grupės. Pavyzdžiui, pagal ekstravertiškumą buvo galima prognozuoti žmonių, dirbančių vadovaujantį darbą ir prekyboje, veiklos rezultatus. Toks rezultatas yra logiškas, nes šios profesijos pasi-žymi intensyviu bendravimu su žmonėmis. Panašiai buvo pastebėta, kad noras pa-tirti svarbus prognozuojant mokymo efektyvumą, kas taip pat yra logiška. Vienas dalykas liko neaiškus - kodėl emocinis stabilumas nebuvo susijęs su darbo rezultatais. Intuityviai atrodytų, kad ramūs ir saugiai besijaučiantys beveik visų profesijų žmonės turėtų demonstruoti geresnius darbo rezultatus nei susirūpinę ir ne-sijaučiantys saugūs. Mokslininkai spėja, jog atsakymas gali būti toks: tik aukštus emocinio stabilumo rodiklius turintys žmonės išsaugo savo darbą. Jei tai tiesa, tada emociškai nestabilių žmonių dalis tarp tiriamųjų, kurių visi turėjo darbą, buvo palyginti maža.

(Robbins, Stephen P.. Organizacinės elgsenos pagrindai. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 2007, 52p.)
Balsuoti:
 4.8 (4)
Komentarai (0)