Kas mano,kad jis gali apsieiti be kitų žmonių, smarkiai klysta, o kas mano, kad žmonės negali be jo apsieiti, dar labiau klysta.  
Larošfuko, Fransua de
 


Savikontrolė Saviugda Asmenybė Saviraiška

Savivertė

 Tyla yra geriausias vaidmuo tam, kas nepasitiki savimi.

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 23p.)
Balsuoti:
 2.7 (3)
Komentarai (0)
Kartais iškilimas nepriklauso nuo lemties; tai tam tikra laikysena, kuri mus išryškina ir kuri, rodos, skiria mus dideliems žygiams; tai kaina, kurią nejučiomis nustatome patys sau; šitos ypatybės dėka mes uzurpuojame kitų žmonių pagarbą, ji iškelia mus virš kitų aukščiau, negu kilmingumas, titulas ir net nuopelnai. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 89-90p.)
Balsuoti:
 1.3 (3)
Komentarai (0)
Kai žmonės yra įsitikinę, kad jie kitiems patinka, tai iš tikrųjų beveik visuomet jie kitiems patinka.  

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 120p.)
Balsuoti:
 1.5 (2)
Komentarai (0)
Kol nepripažinsiu savo ydų, abejosiu savo dorybėmis. 

(Prather, Hugh. Užrašai sau. Kaunas: Trigrama. 2009, 59p.)
Balsuoti:
 4.0 (5)
Komentarai (0)
DU ŽYDRI AKMENĖLIAI

Du kaštono dydžio akmenėliai gulėjo upokšnio seklumoje ... jie buvo ryškiai žydros spalvos. Kai juos paglostydavo saulės spindulys, jie sužvilgėdavo tarsi dangaus gabalėliai, nukritę į vandenį ... jie buvo nepakenčiami didžiuokliai. Ištisas dienas svarstė, kuo taps, kai kas nors juos suras.
- Mus būtinai įsegs į vėrinį kartu su kitais brangakmeniais, tokiais kaip mes!
- Atsidursime ant balto laibo iškilios damos pirštelio...
- Olandijos karalienės karūnoje...
- Ant Anglijos princo kaklaryšio segtuko...
- Prabangūs viešbučiai, kruizai, šokiai, šventės, priėmimai... Nukeliausime į Katmandu!
Vieną gražų rytą, saulės spinduliams žaidžiant su vandens purslų nėriniais šalia didžiųjų akmenų, į vandenį paniro žmogaus ranka ir ištraukė du žydrus akmenėlius.
- Valio! - suriko abu vienu balsu. - Iškeliaujam!
Jie atsidūrė kartono dėžėje drauge su kitais spalvotais akmenimis ... Po to viena ranka juos ištraukė ir nelemtai prispaudė prie sienos tarp kitų akmenėlių ant siaubingai lipnios cemento juostos.
- Ei! Atsargiau! Mes brangūs! - šaukė žydrieji akmenėliai Tačiau stambūs plaktuko dūžiai juos dar giliau nugramzdino į cementą.
Akmenėliai raudojo, maldavo, grasino. Tuščios pastangos. Du žydri akmenėliai liko pritvirtinti prie sienos. Nuo užplūdusio apmaudo ir nusivylimo jie ėmė žaižaruoti violetine spalva ... Laikas ėmė slinkti labai iš lėto ... akmenėliai neprarado ryžto. Susibičiuliavo su vandens srovele, kartkartėmis juos užliedavusia. Kai įsitikino vandens palankumu, paprašė didžiausios paslaugos, kokios tik galėjo trokšti:
- Malonėk įsismelkti po mumis. Ir atplėšk mus nuo tos prakeiktos sienos! ...
Vanduo dėjo visas pastangas ir po kelių mėnesių akmenėliai savo cemento nišoje jau galėjo pajudėti.
Pagaliau vieną drėgną vėsią naktį bum! Bum!: du akmenėliai nukrito žemėn.
- Laisvė!
Atsidūrę ant grindų, metė žvilgsnį aukštyn, į savo buvusį kalėjimą.
- Oooooo..!
Pro didelį langą sklindanti mėnesiena apšvietė įspūdingą mozaiką. Iš tūkstančių spalvotų akmenėlių buvo sudėta mūsų Viešpaties figūra ... buvo pats gražiausias ... kokį du akmenėliai kada nors buvo matę. Tačiau veide, švelniame Viešpaties veide buvo kažkas keista. Jis atrodė tarsi aklas. Jo akyse trūko vyzdžių!
- O ne!
Du akmenėliai suprato. Tai jie buvo ... vyzdžiai. Kaip gražiai ten aukštai jie atrodė ir spindėjo, kaip traukė susižavėjusių stebėtojų žvilgsnius... karčiai apgailėjo savo sprendimą. Kaip paikai jie pasielgė!
Ryte išsiblaškęs zakristijonas užkliuvo už akmenėlių. Kadangi prieblandoje ir dulkėse visi akmenys atrodė vienodi, pakėlė juos ir bambėdamas įmetė į šiukšlių dėžę.

KAIP ŽEMAI BENUKRISTUM, VISTIEK LIKSI DIEVO AKIŲ VYZDYS. 

(Ferrero, Bruno. 365 trumpi pasakojimai sielai. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 11-14p.)
Balsuoti:
 4.8 (50)
Komentarai (0)
Kiekvienas iš mūsų esame unikalūs, nes mūsų patirtis - nepakartojama. 

(Lemme, Barbara Hansen. Suaugusiojo raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 2003, 63p.)
Balsuoti:
 4.0 (4)
Komentarai (0)
Graži moteris, laikanti save bjauria, tokia pat juokinga, kaip protingas žmogus, laikantis save kvailiu. 

(Mettrie, Julien Offray de La. Žmogus-mašina. Vilnius: Vaga. 2011, 57p.)
Balsuoti:
 3.0 (6)
Komentarai (0)
Niekas nevertins tavęs rimtai, jei pernelyg rimtai save vertinsi pats. 

(Sharma, Robin. Ką tau skyrė likimas. Kaunas: Luceo. 2007, 42p.)
Balsuoti:
 5.0 (6)
Komentarai (0)
Daugumos žmonių savęs vertinimas labai priklauso nuo kitų nuomonės, o gera mūsų sielos savijauta - nuo savivertės. 

(Thiels, Cornelia. Tausokite savo jėgas. Vilnius: Alma littera. 2004, 160p.)
Balsuoti:
 3.7 (3)
Komentarai (0)
Ar pastebite, kad nuolat lyginate save su kitų stipriosiomis pusėmis, o silpnybes praleidžiate pro akis? Ir reikalaujate iš savęs pasižymėti visose ar bent jau daugumoje sričių! Kad ir kokie gabūs ir pajėgūs esate, visuomet randate bauginančių palyginimų. Būkite pagaliau dėkingi už talentą ir energiją, kuriais esate apdovanoti! Išnaudokite juos nešvaistydami laiko mintims, kiek dar norėtumėte pasiekti. Ar tie sėkmės žmonės, kuriais žavitės, laimingesni nei paprasti mirtingieji? (...) Džiaukitės savo pažanga, pokyčiais norima kryptimi, kuriuos pastebite lygindami su ankstesniu savimi. 

(Thiels, Cornelia. Tausokite savo jėgas. Vilnius: Alma littera. 2004, 66-67p.)
Balsuoti:
 3.7 (3)
Komentarai (0)
Surasta: 15
1 2