Savikontrolė

Valdyti savo jausmus, emocija ir mintis galima išmokti; mokytis šito reikia iš anksto, pradedant nuo kasdienio gyvenimo smulkmenų. Tik taip įmanoma išsiugdyti psichikos savybes, kurios vėliau padės įveikti didesnius sunkumus ... Pavyzdžiui, jei atkreiptumėte į tai dėmesį pamatytumėte, kad jūs nemokate valdyti savo rankų - be reikalo imate ir padedate šakutę ar peilį, trupinate duoną... ir visa tai darote nesąmoningai. Pirmiausia išmokite suvaldyti rankas. Kaip jūs įveiksite galingas jėgas, jei nesugebate kontroliuoti elementariausių judesių? Jūs ketinate imtis didelių darbų? ... Jei rankos veikia sau, o sąmonę sau, tai reiškia, kad jūs protu savo valios nekontroliuojate ...  

Didžiausia valdžia - tai savęs valdymas. 

Nekreipk dėmesio į tai, jei tau kas nors nepatinka, jei tave kas nors erzina, nervina. Stenkis apie tai visai negalvoti. Žinok, kad praeis tam tikras laikas ir pasikeis visa pozicija. 

Pirmiausia jokiu būdu negalima kitam rodyti savo trūkumų. Taigi, reikia prisitaikyti kritiškai analitinį metodą, būtent, kai jauti, kad tave nori užvaldyti nenaudingas efektas, pav., pavydas, pyktis, neapykanta, tada kritikuok pats save. Tau teatrodo, kad tai tavo pažįstamojo jausmas. 

Žmogus, nekontroliuojantis savo nervų ir raumenų sistemų, nesugeba valdyti ir proto; jis nuolat jį praranda. Įgijęs nervų ir raumenų sistemų kontrolę, žmogus įgauna ir proto kontrolę. 

Bendraudami su kitais galvokite ir apie kvėpavimą - tai padės save valdyti. Pavyzdžiui, kad diskusija netaptų ginču, prieš pokalbį įpraskite gerai pakvėpuoti. Susijaudinus kodėl nepaprašyti plaučių pagalbos? Jie pasirengę jums padėti. Dvi ar tris minutes giliai įkvėpkite ir iškvėpkite: jūsų mintys taps aiškesnės. 

Juk mes visi dažnai nusižengiame. Kas nenusideda kalba, tas yra tobulas žmogus; jis sugebės pažaboti ir visą kūną. Jei mes įbrukame žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, mes suvaldome ir visą jų kūną. Štai kad ir laivai: nors jie tokie dideli ir smarkių vėjų genami, mažytis vairas juos pakreipia, kur nori vairininkas. Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet moka girtis didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią; ir liežuvis yra ugnis! Liežuvis, tarsi nedorybės visetas, glūdi tarp mūsų narių, suteršia visą kūną, padega visą gyvenimo eigą, patsai pragaro padegtas.
(3:2-6) 

... jeigu susiduriu su žmogumi arba poelgiu, kuris verčia mane verkti arba plūstis? Aš kartosiu keturis žodžius (...) Tai taip pat praeis. 

Pasakiau tai, nes dažniausiai geriausias būdas užkirsti kelią pražūtingai reakcijai - numatyti ją iš anksto. Kitas būdas ... pažvelgti į save iš šalies, tarsi iš stebėtojo pozicijų. 

Sakykime, ramiai sėdite namuose. Netikėtai gatvėje pasigirsta veriantis automobilio signalas. Tai truputėli sudirgina. Koks šio sudirginimo tikslas? Visiškai jokio. Tai kodėl jį sukūrėte? Tai ne jūs, o protas. Jis veikė visiškai automatiškai, visiškai pasąmoningai. Bet kodėl jis jį sukūrė? Nes jis laikosi savo pasąmoningo tikėjimo, kad jo priešinimasis, kurį patiriate kaip tam tikrą neigimą ar nepasitenkinimą, kažkokiu būdu panaikins nepageidaujamas aplinkybes. Suprantama, tai visiškas klydimas. Jo sukurtas priešinimasis, šiuo atveju sudirginimas ar pyktelėjimas, daug labiau trikdo, nei pradinė priežastis, kurią jis tikisi panaikinti ... Išgirdę šiurkštų ar įžeidžiamą žodį, nepulkite gintis, pykti, neužsisklęskite - tegu jis pralekia pro jus kiaurai. Visiškai nesipriešinkite. Tarsi čia visiškai nėra nieko, ką galima paveikti. Tai yra atlaidumas, sutikimas. Taip tampate nepažeidžiami ir nenugalimi. Galite net pasakyti tam žmogui, kad jo elgesys yra nepriimtinas, jei laikote reikalinga. Tačiau jis nebeturės galios paveikti jūsų vidinės būsenos. Jūs patys save valdysite - savo valdžios nebegalės primesti joks kitas asmuo, o ir protas nebegalės jūsų varinėti. Ar tai būtų automobilio signalas, grubus žmogus, potvynis, žemės drebėjimas ar visų gyvenimo santaupų praradimas - priešinimosi mechanizmai yra tie patys.