BIBLIJA. Naujasis Testamentas. Jokūbo laiškas

Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda.
(4:17) 

Juk mes visi dažnai nusižengiame. Kas nenusideda kalba, tas yra tobulas žmogus; jis sugebės pažaboti ir visą kūną. Jei mes įbrukame žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, mes suvaldome ir visą jų kūną. Štai kad ir laivai: nors jie tokie dideli ir smarkių vėjų genami, mažytis vairas juos pakreipia, kur nori vairininkas. Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet moka girtis didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią; ir liežuvis yra ugnis! Liežuvis, tarsi nedorybės visetas, glūdi tarp mūsų narių, suteršia visą kūną, padega visą gyvenimo eigą, patsai pragaro padegtas.
(3:2-6) 

Kaip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas.
(2:26) 

Tegul didžiuojasi suvargęs brolis savo išaukštinimu, o turtingasis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė. Juk pakyla saulė su savo kaitra, išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožybė pranyksta. Taip sunyks ir turtuolis savo keliuose.
(1:9-11)