Turime būti kaip lotosas, kuris nėra suteptas purvo, iš kurio auga. Net sakydami, jog purvas yra, mes neprivalome juo teptis. Taip protas taps lyg nublizgintas kristalas – jis liks švarus net įmestas į purvą. Galės klajoti, kur panorėjęs.