Suaugusiojo raida

Tiesą sakant, lyginant su funkciniu senėjimu, maždaug 50 proc. pokyčių, kuriuos laikome senėjimo padariniais, iš tikrųjų sukelia hipokinezė arba nenaudojamų raumenų ir kaulų nykimas ir funkcijų silpimas (Drinkwater, 1988).
 

Dauguma išsiskyrusiųjų kuria kitą šeimą. Nemažai tyrimų rodo, kad šios santuokos dar dažniau baigiasi skyrybomis nei pirmosios ... Viena iš daugelio problemų - nevisiškai išspręsti pirmosios santuokos klausimai. Pasak Hartin (1990,39) pakartotinė santuoka gali būti sėkminga, jei partneriai sugeba atlikti šias užduotis:

• Psichologiškai nutraukti santuoką (emocinės skyrybos)
• Suprasti, kodėl jie tuokėsi pirmą kartą ir pasirinko pirmąjį partnerį
• Suprasti, kiek kiekvienas sutuoktinis prisidėjo prie pirmosios santuokos nesėkmių
• Aiškiau suprasti, ko jie tikisi iš naujųjų ryšių ir kaip turi elgtis
• Atkurti savo nepriklausomybę

Tuomet pora gali imtis paties sunkiausio uždavinio - išspręsti sudėtingus tarpusavio  ryšius, kurie naujoje šeimoje atsiranda tarp dviejų buvusių šeimų narių, o ypač tarp vaikų. 

Eriksono (1950) aštuonių psichosocialinės raidos pakopų santrauka

Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 m.)
Tai, ar vaikas išmoksta suvokti pasaulį kaip saugų ir patikimą, labiausiai priklauso nuo tėvų globos kokybės, patenkinat fizinius ir psichologinius poreikius.

Autonomija arba abejonė (1-3 m.)
Tėvų reakcija į augančius fizinius ir psichinius vaiko sugebėjimus bei jo poreikį pačiam ką nors atlikti ugdo arba savikontrolės ir pasitikėjimo savimi jausmus, arba abejones savo jėgomis.

Iniciatyva arba kaltė (3-6 m.)
Vaikai, gavę plačias galimybes užsiimti motorine ir intelektine veikla, būna iniciatyvūs, sugeba planuoti ir prisiimti atsakomybę. Nedėmesingi ir nepalaikantys tėvai sukelia kaltės jausmą.

Darbštumas arba nepilnavertiškumas (6-11 m.)
Vaikai, kurie raginami veikti, kurti, dirbti ir paskatinami už pastangas, vysto savo įgūdžius, pasididžiavimą pasiekimais, tampa darbštūs, siekiantys tikslų. Galimybių ir paramos stoka, kritiškas požiūris lemia žemą vaiko savigarbą.

Tapatybė arba vaidmenų painiava (paauglystė)
Pasinaudodami naujais pažintiniais sugebėjimais paaugliai turi formuoti nuoseklų savasties jausmą, integruodami praeities patirtį ir ateities vaidmenų siekį.

Intymumas arba vienatvė (jaunystė: 20-30 m.)
Jauni suaugusieji privalo tobulinti sugebėjimą bendrauti ir rūpintis kitais, nebijodami prarasti savo tapatumo. Alternatyva - likti vienišam.

Tęstinumas arba uždarumas (vidutinis amžius: 40-65 m.)
Apie gyvenimo vidurį, suvokus savo mirtingumą, iškyla rūpestis ateinančia karta ir savęs įprasminimu.  Nesugebėję susitvarkyti su šia užduotimi rūpinasi tik savo poreikiais ir norais.

Vientisumas arba nusivylimas (senatvė iki mirties)
Vientisumas reiškia žmogaus sugebėjimą atsigręžti į savo praeitį ir įvertinti ją kaip turiningą ir prasmingą. Tai palengvina ir susitaikymą su mintimi apie artėjančią mirtį. Nusivylusieji vertina savo gyvenimą kaip tuščią, apgailestauja, jaučia, kad nebeliko laiko ką nors keisti ir bijo mirties. 

Makrosistemos sąvoka apima įsitikinikus ir vertybes, nuo kurių priklauso socialinių grupių, pvz., socialinių klasių, etninių grupių ar net visos visuomenės, sandara ... Visuomeninė politika taip pat priklauso makrosistemai ir atspindi bendrus visuomenės įsitikinimus bei vertybes. Ši politika gali palaikyti arba keisti kai kuriuos aplinkos bruožus, kurie yra reikšmingi žmonių elgesiui ... Tai rodo tokios programos, kaip socialinė apsauga, vaikų priežiūros ar šeimyninių atostogų įstatymai ... Kartais, ypač sparčių socialinių ir technologinių pokyčių laikotarpiu makrosistemos ir socialinės institucijos nesuspėja su žmonių gyvenimuose vykstančiomis permainomis. Tokia situacija vadinama struktūriniu atsilikimu ... Žmonių gyvenimus struktūruojantys scenarijai gali būti pasenę arba visiškai netinkami. 

Kiekvienas iš mūsų esame unikalūs, nes mūsų patirtis - nepakartojama. 

... galutinis žmogaus raidos tikslas - teigiama pasiekimų ir praradimų pusiausvyra bet kuriame amžiaus tarpsnyje.