Vaikai

„Proto požymiai“
Gydytojui būnant pas valdovą, užėjo dvariškis, kuriam neseniai gimė sūnus.
Valdovas paklausė įėjusįjį:
– Kaip jaučiasi tavo kūdikis? Ir kiek jam laiko?
Dvariškis atsakė:
– Jis jaučiasi gerai. Jam jau septynios dienos.
Gydytojas paklausė:
– Ar kūdikis protingas?
Dvariškis atsakė:
– Argi tu negirdėjai, ką aš pasakiau valdovui? Juk jam tik septynios dienos. Kodėl gi klausi mane apie jo protą?
Gydytojas jam pasakė:
– Jeig naujagimio žvilgsnis tyras ir jis mažai verkia, – tai proto požymiai.

Šalis, kuri supranta, kad reikia protingai investuoti į savo vaikus, yra stabili, produktyvi ir išmintinga.  

Kai žmonės manęs klausia, turėti jiems vaikų ar ne, aš niekad nesakau ką daryti ... Tiesiog sakau, kad šios patirties niekas neatstos. Ir tiek. Jai nėra pakaitalo. Šios patirties neįgysi su draugu. Neįgysi su mylimuoju. Jei nori patirti visišką atsakomybę už kitą žmogų, tvirčiausius saitus, išmokti stipriausiai mylėti, tada verta turėti vaikų. 

... reiktų pabrėžti, jog bet koks blogas vaiko elgesys rodo, jog pats tėvas nėra teisingas. Jei pats dorai elgsies ir kalbėsi tiesą, jis ne tik savaime pasitaisys, bet toks pavyzdys darys įtaką ir jo jaunesniam broliui ...  

Pasakyčiau, kad daugiau nei du trečdaliai vaikų neturinčių žmonių vėliau dėl to gailisi ... „Nenoriu“ yra vienintelė svari priežastis neturėti vaikų.  

Tačiau nepadovanoti gyvenimo vaikui, kurio dėka jūsų gyvenimas taptų geresnis, - skaudi praleista proga.  

Kartais būsimi tėvai nerimauja dėl savo motyvų pagrįstumo. Ar vaiko noriu dėl teisingų priežasčių? ... beveik nė vienas nemano, jog tėvai pasielgė neteisingai susilaukdami jo. 

Šiuolaikiniai Tipiški Tėvai paverčia vaikų auginimą dvigubai sunkesniu darbu, o Šiuolaikiniai Geriausi Tėvai – turbūt penkis kartus sunkesniu darbu, nei reikėtų.  

Įsipareigojimas labiau rūpintis vaikų ateitimi, o ne savo laime yra daug mažiau veiksmingas, nei įsivaizduojame. Atlikus įvaikintų vaikų ir dvynių tyrimus, pateikta svarių įrodymų, kad tėvai beveik neturi įtakos savo vaikų ateičiai. Nepaisant to, ar tėvai sau leis gerokai atsipalaiduoti, ar dės dvigubai daugiau pastangų, vaikai užaugs daugmaž tokie pat (...) Tyrėjai nustatė, kol įvaikiai yra maži, jie panašūs ir į kasdien matomus juos įvaikinusius giminaičius, ir į biologinius giminaičius, kurių niekada nebuvo sutikę. Įvaikiams augant padėtis netikėtai pasikeičia: panašumas į biologinius giminaičius išlieka, bet panašumas į juos įvaikinusius giminaičius beveik išnyksta (...) Pamoka: vaiką pakeisti lengva, bet sunku pasiekti, kad jis vėl netaptų, koks buvo. Užuot mąstę apie vaikus kaip apie lipdomą molį, turėtumėte galvoti apie juos kaip apie plastiką, kuris spaudžiamas įlinksta, o nustojus spausti įgyja pradinę formą (...) Galėtume sakyti, kad tikrasis vaikų auginimo tikslas yra ne paveikti jų ateitį, bet užtikrinti, kad jie sveiki sulauktų pilnametystės. 

Elgesio genetika mus skatina tapti išrankesnius. Jeigu norite laimingų, nuolaidžių, sąžiningų ar atvirų vaikų, neikite į pasimatymus su šių savybių neturinčiais žmonėmis.