Citata
Įsipareigojimas labiau rūpintis vaikų ateitimi, o ne savo laime yra daug mažiau veiksmingas, nei įsivaizduojame. Atlikus įvaikintų vaikų ir dvynių tyrimus, pateikta svarių įrodymų, kad tėvai beveik neturi įtakos savo vaikų ateičiai. Nepaisant to, ar tėvai sau leis gerokai atsipalaiduoti, ar dės dvigubai daugiau pastangų, vaikai užaugs daugmaž tokie pat (...) Tyrėjai nustatė, kol įvaikiai yra maži, jie panašūs ir į kasdien matomus juos įvaikinusius giminaičius, ir į biologinius giminaičius, kurių niekada nebuvo sutikę. Įvaikiams augant padėtis netikėtai pasikeičia: panašumas į biologinius giminaičius išlieka, bet panašumas į juos įvaikinusius giminaičius beveik išnyksta (...) Pamoka: vaiką pakeisti lengva, bet sunku pasiekti, kad jis vėl netaptų, koks buvo. Užuot mąstę apie vaikus kaip apie lipdomą molį, turėtumėte galvoti apie juos kaip apie plastiką, kuris spaudžiamas įlinksta, o nustojus spausti įgyja pradinę formą (...) Galėtume sakyti, kad tikrasis vaikų auginimo tikslas yra ne paveikti jų ateitį, bet užtikrinti, kad jie sveiki sulauktų pilnametystės.
(Caplan, Bryan. Savanaudiškos priežastys turėti daugiau vaikų. Vilnius: Metodika. 2012, 12-13p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |