Albom, Mitch
Dauguma tų žmonių, kurie ateina manęs aplankyti, yra nelaimingi. Kodėl?
– Na, pirmiausia mus supanti kultūra neįkvepia žmonėms geros savijautos. Mes mokome ne to, ko reikėtų. Ir turi būti ganėtinai stiprus, kad tartum: jei kultūra netikusi, apsieisiu ir be jos. Susikursiu savo. Bet daugumai pristinga jėgų.
– Na, pirmiausia mus supanti kultūra neįkvepia žmonėms geros savijautos. Mes mokome ne to, ko reikėtų. Ir turi būti ganėtinai stiprus, kad tartum: jei kultūra netikusi, apsieisiu ir be jos. Susikursiu savo. Bet daugumai pristinga jėgų.
(Albom, Mitch. Antradieniai su Moriu. Kaunas: Trigrama. 2008, 43-44p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Šitiek žmonių aplink mus gyvena beprasmiškai – tarsi nakvišos, kurie nenubunda net lakstydami su reikalais, kuriuos patys laiko svarbiais. Priežastis paprasta – jie vaikosi tai, ko neverta vaikytis. Tačiau gyvenimas įgyja prasmę, jei skiri jį kitiems, skiri jį meilei, atiduodi save aplinkiniams ir darai tai, kas turininga ir prasminga.
(Albom, Mitch. Antradieniai su Moriu. Kaunas: Trigrama. 2008, 51-52p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Gyvenime svarbiausia – išmokti atiduoti meilę ir įsileisti ją.
(Albom, Mitch. Antradieniai su Moriu. Kaunas: Trigrama. 2008, 60p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
… visą purvą nuskalaudavo šilta žmogiško gerumo banga
(Albom, Mitch. Antradieniai su Moriu. Kaunas: Trigrama. 2008, 64p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kartais negali tikėti tuo, ką matai – tenka pasikliauti tuo, ką jauti. Ir jei jau apskritai nori, kad žmonės tavimi pasitikėtų, turi pats sugebėti pasitikėti jais – netgi kai atsiduri tamsoje. Netgi kai krenti
(Albom, Mitch. Antradieniai su Moriu. Kaunas: Trigrama. 2008, 70p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Visi žino, kad teks mirti, bet niekas tuo netiki … Jei tikėtume, daug ką darytume kitaip.
(Albom, Mitch. Antradieniai su Moriu. Kaunas: Trigrama. 2008, 89-90p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Šeimos samprata apima ir tai – turi ne vien mylėti, bet ir leisti kitiems suprasti, kad yra kas juos sergi. … aš vadinu tai “dvasiniu saugumu” – jausmo, kad tavo šeima sergi tave. Niekas kitas nesuteiks tau šio jausmo. Nei pinigai. Nei šlovė
(Albom, Mitch. Antradieniai su Moriu. Kaunas: Trigrama. 2008, 101p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žmonės elgiasi blogai tik tada, kai jiems kas kelia grėsmę … o būtent tai ir daro mūsų kultūra. Tai daro mūsų ekonominė sistema. Mūsų sistemoje netgi turintys darbą jaučia grėsmę, nes bet kada gali jį prarasti. O kai junti grėsmę, imi rūpintis tik savimi. Paverti pinigus dievu. Tai irgi mūsų kultūros dalis.
(Albom, Mitch. Antradieniai su Moriu. Kaunas: Trigrama. 2008, 166p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Santykių neįmanoma įsprausti į formules … Dėl jų tenka derėtis, tartis su meile, paliekant pakankamai laisvės abiems šalims, jų norams bei poreikiams, atsižvelgiant į jų galimybes bei gyvenimo realijas.
(Albom, Mitch. Antradieniai su Moriu. Kaunas: Trigrama. 2008, 189-190p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Bet visata pernelyg įspūdinga, didinga ir darni, kad galėtume laikyti ją tiesiog atsitiktinumu.
(Albom, Mitch. Antradieniai su Moriu. Kaunas: Trigrama. 2008, 209p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |