Ugdymas

... berniukai turi išaugti ištvermingi ir drąsūs. Jie neprivalo bijoti pavojų, o ypač fizinės kančios ... 

Mokymas ir ugdymas iš dalies veikia minios sielą, todėl būtina išsiaiškinti, kokią minios sielą sukūrė dabartinė švietimo sistema ir kaip abejingų bei neutraliųjų minia pamažu tapo nepatenkintųjų armija ... 

... visi niekšai, apsalę ... tampa nekaltais avinėliais. 

... jeigu smegenys yra gerai organizuotos ir išlavintos, tai jos yra derlinga ir puikiai užsėta dirva, duodanti šimteriopai daugiau nei gavo ...  

Aplink save matydamas žmonių minią, būdamas užsiėmęs visokio plauko reikalais, imdamas išmanyti, kaip viskas pasaulyje vyksta, toks žmogus pamiršta save, pamiršta, kuo jis - dieviškąja prasme - vardu, nedrįsta tikėti savimi, mano, kad būti savimi pernelyg rizikinga, daug lengviau ir užtikrinčiau būti kaip kiti, būti pamėgdžiojimu, skaičiumi, vienu iš minios.
Šitas nevilties pavidalas pasaulyje beveik nepastebimas. Toks žmogus kaip tik per tai, jog šituo būdu praranda save, laimėjo tobulų įgūdžių įsijungti į prekybą ir verslą, taip, sėkmei pasaulyje ... jis nugludintas kaip pajūrio akmenukas, einąs iš rankų į rankas nelyginant apyvartoje esanti moneta. Jo niekas toli gražu nelaiko nusivylusiu, jis atvirkščiai - žmogus kaip turi būti ... žinia, kiekvienas Pats kaip toks yra kampuotas, bet iš to tik plaukia, kad jį reikia aplyginti ir pritaikinti, o ne kad jį reikia nulyginti, ne kad jis iš žmonių baimės visiškai liautųsi buvęs savimi ... 

Tačiau intelektas ir tai, kas vadinama dvasingumu, snaudė jame kaip kūdikyje. Jis buvo mokomas taip pat naiviai ir neefektyviai, kaip katalikų šventikai moko čiabuvius - kai nepažadinama sąmonė, o tik patiklumas ir pagarbumas; tuomet iš vaiko nedaroma žmogaus, jis paliekamas vaiku. 

... baisiausias tėvų nusikaltimas - nuolatinėmis pastabomis bei kritika formuoti vaikui nevisavertiškumo kompleksą.
Darbdaviai, kurie supranta žmogaus prigimtį, paskatina savo pavaldinius gerai dirbti ne kritika, o protingais pasiūlymais. Tėvai gali pasiekti puikių rezultatų taip pat auklėdami savo vaikus. 

Juk negana silpnam bėdoj padėti,
O reikia jį toliau globot. 

Kantrybė - viena iš lemenčių gyvenimo pusių, nors kartais ji būna karti, kankinanti ir nepakeliama kaip pati mirtis. Kartais žmogus norėtų greičiau numirti nei kentėti. Bet žmonijai nėra nieko svarbesnio, kaip ugdyti kantrybę visose gyvenimo aplinkybėse, visose jo pusėse ... tas, kuriam trūksta kantrybės, daug praranda. 

Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams.
(12:11)