Vaikų auklėjimas

... suaugusiam žmogui kitaip pradėti nė negalima, jeigu jis nori ūmai pelnyti vaiko ir ypač būrio vaikų pasitikėjimą. Būtinai reikia pradėti kalbą rimtai ir apie praktiškus dalykus, ir dar būtinai taip, kad atrodytų, jog lygus su lygiu kalbasi; 

Girkite savo vaikus už pastangas, o ne "apsukrumą". Rezultatai bus geresni ir visam gyvenimui suteiks įpročių, ugdančių tikrus nugalėtojus. 

Apkabinkite ir priglauskite savo vaikus - ypač mažus berniukus - kuo dažniau. Tyrimai rodo, kad 6 metų amžiaus berniukai yra gavę tik šeštadalį tokios nuoširdžios meilės, kokia buvo skirta to paties amžiaus mergaitėms. Šis meilės trūkumas visų pirma pasireiškia tuo, kad mažieji berniukai kelia šešis kartus daugiau rūpesčių, nei mergaitės. 

Vaikai, turintys savo planus ir siekius, ypač vaikai ankstyvoje paauglystėje, daug mažiau linkę elgtis destruktyviai, nei tie, kurie nesupranta tikslų svarbos. Vaikai, kurie turi savo tikslus, nelinkę į vagystes, narkotikus, alkoholį ar kitus maištaujančius poelgius, kadangi tikslų išsikėlimas aprėpia ir veiksmų planą, kuris riboja neigiamą elgesį.
Vienas iš privalumų daug kalbėtis su vaikais, skaityti jiems, kol jie dar maži bei dalintis savo planais ir svajonėmis yra tai, kad kartu galite pasikalbėti su jais ir apie jų šiuomečius tikslus mokykloje. Užduokite jiems tokius klausimus, kaip "Ką tu veiksi kitais metais ir po dešimties metų?" ... Kai jie sutelks savo dėmesį į tai, kad pasiektų visko, ką gali pasiekti geriausio šiandien, ir turės planus ateičiai, jie nenorės dalyvauti griaunančioje veikloje.  

Jei tėvai nori, kad jų vaikai skraidytų aukštai, jie turi elgtis kaip ereliai. 

Norint išauklėti vaiką nepakanka jį atiduoti į mokyklą, kad ir pačią geriausią. Jei namuose nuolat vyksta melo, ginčų, nesąžiningumo spektaklis, tėvai niekad nesugebės išauklėti savo vaiko. Tokiose šeimose augantys vaikai dažnai serga nervų ligomis. Ginčai sukuria disharmonijos atmosferą, kurią kūdikis pajunta, nes yra labai susijęs su savo tėvais. 

Lepink savo vaiką, jis įvarys tau klaiką;
pataikauk jam, jis durs tau į širdį.
(30:9)  

Griežtai valdyk savavalę dukterį,
kad, pajutusi laisvę, ja nepasinaudotų.
Prižiūrėk jos akiplėšiškus žvilgsnius
ir nenustebk, jei ji tau nepaklus.
Kaip ištroškęs keleivis išsižioja ir geria
bet kokį užtiktą vandenį,
taip ji sėsis priešais kiekvienos palapinės kuolelį
ir savo strėlinę atvers kiekvienai strėlei.
(26:10-12)  

Rykštė ir pabarimas duoda išminties,
bet vaikas, sau paliktas, yra motinos gėda.
(29:15)  

Nedvejok bausti vaiko –
nes nuo plakimo rykšte jis nemirs.
Iš tikrųjų tu turi jį plakti rykšte,
kad išgelbėtum jo gyvastį nuo Šeolo.
(23:13-14)