... mane atleido nuo piešimo pamokų remiantis pretekstu, esą aš visiškai nesugebu piešti. Viena vertus, tai mane nudžiugino, nes atsirado šiek tiek laisvo laiko, bet kita vertus, tai reiškė naują pralaimėjimą, - mat iš tiesų aš turėjau tam tikrų gebėjimų piešti, tik nežinojau, kad jie visiškai priklausė nuo mano emocijų. Galėdavau piešti tik tai, kas domindavo mano vaizduotę, o mokykloje mane vertė kopijuoti graikų dievybių nereginčiomis akimis atvaizdus. kadangi man nelabai sekėsi, mokytojas, matyt, pamanė, kad reikia kažko natūralistiškesnio, ir priešais pastatė ožio galvos piešinį. Ši užduotis galutinai mane sužlugdė, ir tai buvo mano piešimo pamokų pabaiga.