Kiekvienas triūsas duoda naudos,
o vien plepėjimas veda į skurdą.
(14:23)  
 


Paieška:

YouTube

Pienių vynas

- O iš tikrųjų vasara nesibaigė, pasakė Tomas. - Ir niekada nesibaigs. Aš visą amžių atsiminsiu, kas atsitiko kiekvieną šios vasaros dieną. 

(Bredberis, Rėjus. Pienių vynas. Vilnius: Tyto alba. 2007, 268p.)
Balsuoti:
 3.8 (13)
Komentarai (0)
... visi niekšai, apsalę ... tampa nekaltais avinėliais. 

(Bredberis, Rėjus. Pienių vynas. Vilnius: Tyto alba. 2007, 255p.)
Balsuoti:
 3.6 (11)
Komentarai (0)
- Kai kurie žmonės, būdami dar baisiai jauni, ima liūdėti, - kalbėjo jis. - Rodos, nebūtų nė priežasties, bet, matyt, jie tokie jau užgimė. Jie lengviau susižeidžia, veikiau pavargsta, greičiau pravirksta, ilgiau pamena ir todėl, kaip sakiau, anksčiau už kitus žmones pradeda liūdėti. Aš tai gerai žinau, nes ir pats esu toks. 

(Bredberis, Rėjus. Pienių vynas. Vilnius: Tyto alba. 2007, 248-249p.)
Balsuoti:
 4.2 (18)
Komentarai (0)
- Netgi jei jis miega, aš norėčiau su juo pasikalbėti, - pasakė ponas Džonas. - Kartais žodžiai, kuriuos išgirsti miegodamas, yra daug svarbesni, jų daugiau klausaisi, jie geriau tave pasiekia. 

(Bredberis, Rėjus. Pienių vynas. Vilnius: Tyto alba. 2007, 246p.)
Balsuoti:
 4.2 (10)
Komentarai (0)
- Geriau pradėkime nuo to: ką jūs galvojate apie pasaulį?
- Aš nieko apie jį nežinau.
- Sakoma, čia prasideda išmintis. Kai tau septyniolika, žinai viską. Bet jei žmogus ir dvidešimt septynerių dar viską žino, vadinasi, jam dar tebėra septyniolika. 

(Bredberis, Rėjus. Pienių vynas. Vilnius: Tyto alba. 2007, 164p.)
Balsuoti:
 4.5 (16)
Komentarai (0)
... dauguma vyrų, kai tik pajunta moterį turint bent kruopelę proto, bėga nuo jos kaip įgelti. Jūs, be abejo, buvote sutikę nemaža galvotų moterų, tik joms pasisekė nuslėpti nuo jūsų savo protą. 

(Bredberis, Rėjus. Pienių vynas. Vilnius: Tyto alba. 2007, 166p.)
Balsuoti:
 4.5 (17)
Komentarai (1)
Ir pagaliau ateina diena, kai visur aplink išgirsti krintant nuo medžių obuolius. Iš pradžių vienas pupteli čia, kitas – ten, po to nukrinta trys, keturi, devyni, dvidešimt, o paskui pasipila obuolių lietus ir, nelyginant arklio kanopos, smenga į minkštą, tamsėjančią žolę. O tu, paskutinis obuoly, esi dar ant medžio ir lauki, kol vėjas palengva nurėkš tave, įsikibusį į dangų, ir svies žemėn... Bematant, nepasiekęs net žemės, tu užmirši ir medį, ir kitus obuolius, ir vasarą ir žalią žolę apačioje. Tu pasinersi į tamsą... 

(Bredberis, Rėjus. Pienių vynas. Vilnius: Tyto alba. 2007, 151p.)
Balsuoti:
 4.7 (15)
Komentarai (1)
Ne, yra tik vienas vienintelis būdas sulėtinti laiką: reikia žiūrėti į viską aplinkui, o pačiam nieko nedaryti! Šitaip galima vieną dieną paversti į tris. Aišku, tik žiūrėk ir nieko nedaryk. 

(Bredberis, Rėjus. Pienių vynas. Vilnius: Tyto alba. 2007, 126p.)
Balsuoti:
 4.0 (9)
Komentarai (0)
Laikas tarsi hipnotizuoja žmones. Kai tau devyneri metai, atrodo, kad visada buvo devyneri ir visada taip ir bus devyneri. Kai ateina trisdešimt, tai šventai tiki, kad taip visą gyvenimą ir balansuosi ant šios puikios brandaus amžiaus ribos. O kai sukaks septyniasdešimt, tau visada ir amžinai bus septyniasdešimt. Žmogus gyvena dabartyje, vis tik ar ji jauna, ar sena, o kitokios dabarties nėra. 

(Bredberis, Rėjus. Pienių vynas. Vilnius: Tyto alba. 2007, 89p.)
Balsuoti:
 4.4 (11)
Komentarai (0)