Aplink save matydamas žmonių minią, būdamas užsiėmęs visokio plauko reikalais, imdamas išmanyti, kaip viskas pasaulyje vyksta, toks žmogus pamiršta save, pamiršta, kuo jis - dieviškąja prasme - vardu, nedrįsta tikėti savimi, mano, kad būti savimi pernelyg rizikinga, daug lengviau ir užtikrinčiau būti kaip kiti, būti pamėgdžiojimu, skaičiumi, vienu iš minios.
Šitas nevilties pavidalas pasaulyje beveik nepastebimas. Toks žmogus kaip tik per tai, jog šituo būdu praranda save, laimėjo tobulų įgūdžių įsijungti į prekybą ir verslą, taip, sėkmei pasaulyje ... jis nugludintas kaip pajūrio akmenukas, einąs iš rankų į rankas nelyginant apyvartoje esanti moneta. Jo niekas toli gražu nelaiko nusivylusiu, jis atvirkščiai - žmogus kaip turi būti ... žinia, kiekvienas Pats kaip toks yra kampuotas, bet iš to tik plaukia, kad jį reikia aplyginti ir pritaikinti, o ne kad jį reikia nulyginti, ne kad jis iš žmonių baimės visiškai liautųsi buvęs savimi ...