Ant teisumo tako yra gyvenimas;
žengiant jo taku nėra mirties.
(12:28)  
 


Paieška:

YouTube
Savikontrolė Saviugda Savivertė Saviraiška

Savęs pažinimas

Aplinkinis triukšmas trukdė girdėti. Kai tyloje išgirsti save, eini teisingu keliu. Tik ar savęs klausomės tyloje?
Aš – retai.Paprastai tik lekiu, bildu ir susemiu visą triukšmą iš aplinkos. Paskui galvoju, kad tai aš taip galvoju. Bet juk ne. O šiandien atsitokėjau. 

(Sadauskienė, Rima. BŪSENOS. Gyvenimas su vėžiu. Vilnius: Aštuntoji diena. 2020, 123p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Šnekėti su savimi nebuvo paprasta. Kalbėjimas su kitais žmonėmis tėra žaidimas, o kalbėti su savimi – didis menas. Dabar Juozas Baublys gerai žinojo: jo ankstesnis gyvenimas susiklostė taip kvailai vien todėl, kad niekuomet deramai neišsišnekėjo su savimi. Jis visąlaik save apgaudinėjo.  

(Gavelis, Ričardas. Vilniaus džiazas. Vilnius: Tyto alba. 2015, 428p.)
Balsuoti:
 4.0 (5)
Komentarai (0)
... visos egzistencijos pamatas yra abejonės ir savęs analizavimas ... savęs analizavimas niekada negali vykti be tam tikros egzistencinės "klaikumos" - nesaugumo, pražūties, tremties, nuodėmės jausmo, suvokimo, kad esame neištikimi ne abstrakčiai moralei ar socialinėms normoms, bet savo paties slapčiausiai tiesai. "Klaikuma" šia prasme nėra paprasčiausia vaikiška bausmės baimė ar naivi kaltė, baimė pažeisti tabu. Tai giluminis tikrumas, kad tegali būti absoliučiai neištikimas sau ir kitiems, kad gyveni melu.  

(Merton, Thomas. Kontempliatyvioji malda. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2005, 26p.)
Balsuoti:
 4.0 (4)
Komentarai (0)
Net geriausi žmonės, ir galbūt labiausiai jie, nuoširdžiai ir atvirai susidūrę su savimi, pamato savo nuogumą, nepasitenkinimą, irzlumą ir piktavališkumą. Jie mato savo įprotį patiems sau meluoti, savo polinkį į netikėjimą, tiesos ir jos keliamų pavojų baimę. 

(Merton, Thomas. Kontempliatyvioji malda. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2005, 121-122p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Nors kažkiek gero sakytų apie mus žmonės, mes vis tiek iš to nesužinosime nieko naujo. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 72p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Kai malonumai ar skausmai viršija tam tikrą ribą, mes jau nesugebame jų pajusti. 

(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 102p.)
Balsuoti:
 4.0 (4)
Komentarai (0)
Bet, turbūt, mes visi esame šmėklos ... Ne tik tai, ką paveldėjome iš tėvo ir motinos, vaidenasi mumyse. Tačiau yra ir įvairiausių mirusių nuomonių ir įvairiausių senų tikėjimų ir panašių dalykų. Visa tai mumyse negyva, bet vis dėlto glūdi mumyse, ir mes negalime jų atsikratyti. Vos paimu laikraštį ir imu skaityti, rodos, kad tarp eilučių šmėkščioja vaiduokliai. Visame krašte pilna šmėklų. Man rodos, jų taip daug, kaip smėlio. Ir todėl mes visi taip bijom šviesos.  

(Ibsenas, Henrikas. Šmėklos. DRAMOS. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 157-158p.)
Balsuoti:
 3.7 (6)
Komentarai (0)
... mes visi esame savo darbų sūnūs. 

(Servantesas, Migelis. Išmoningasis idalgas Don Kichotas iš La Mančos. 1 tomas. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1959, 40p.)
Balsuoti:
 4.1 (7)
Komentarai (0)
Mes patekome į savo pačių menkojo "aš" nelaisvę ir, galvodami tik apie jo patogumus, naikiname savo didįjį "aš". 

(Han, Thit Njat. Ramybė su kiekvienu žingsniu. Kaunas: Trigrama. 2014, 127p.)
Balsuoti:
 4.3 (4)
Komentarai (0)
... aplinka priklauso ir nuo mūsų proto būklės, o proto būklė - nuo aplinkos.  

(Han, Thit Njat. Ramybė su kiekvienu žingsniu. Kaunas: Trigrama. 2014, 134p.)
Balsuoti:
 4.0 (7)
Komentarai (0)
Surasta: 142
  1 2 3 4 5   Sekantis