Šmėklos. DRAMOS
... gyvenime būna tokių atvejų, kai reikia pasitikėti kitų nuomone. Taip jau yra pasaulyje. Ir gerai. Kas gi ištiktų visuomenę kitu atveju?
(Ibsenas, Henrikas. Šmėklos. DRAMOS. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 128p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Taip, teisė ir tvarka! Kartais man atrodo, kad iš jų ir kyla visos šio pasaulio nelaimės.
(Ibsenas, Henrikas. Šmėklos. DRAMOS. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 154p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Bet, turbūt, mes visi esame šmėklos ... Ne tik tai, ką paveldėjome iš tėvo ir motinos, vaidenasi mumyse. Tačiau yra ir įvairiausių mirusių nuomonių ir įvairiausių senų tikėjimų ir panašių dalykų. Visa tai mumyse negyva, bet vis dėlto glūdi mumyse, ir mes negalime jų atsikratyti. Vos paimu laikraštį ir imu skaityti, rodos, kad tarp eilučių šmėkščioja vaiduokliai. Visame krašte pilna šmėklų. Man rodos, jų taip daug, kaip smėlio. Ir todėl mes visi taip bijom šviesos.
(Ibsenas, Henrikas. Šmėklos. DRAMOS. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 157-158p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Niekad nebegalėti dirbti! Niekad - niekad! Būti gyvu lavonu!
(Ibsenas, Henrikas. Šmėklos. DRAMOS. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 169p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Gyvenimo džiaugsmas - ir darbo džiaugsmas. O juk, tikrai sakant, tai tas pat.
(Ibsenas, Henrikas. Šmėklos. DRAMOS. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1963, 178p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |