Tėvai

Nebandyk savo tėvų auklėti – tai beviltiška. 

Iš savo tėvų mes gavome didžiausią neįkainojamą dovaną - gyvybę ... šventa mūsų pareiga - juos gydyti ir slaugyti! 

... tas, kuris pagimdė, dar nėra tėvas, o tėvas yra tas, kuris pagimdė ir nusipelnė šito vardo. 

Iš tėvų tarpusavio meilės gimsta meilė vaikams. 

Visa širdimi gerbk savo tėvą,
neužmiršk savo motinos gimdymo skausmų.
Atsimink, kad iš šių tėvų esi gimęs;
ką gali jiems duoti už visa, ką jie tau yra davę?
(7:27-28) 

Vaikai, gerbkite tėvo teises;
taip elkitės, kad gyventumėte.
Juk VIEŠPATS pagerbia tėvą per jo vaikus
ir patvirtina motinos teises į jos sūnus.
Kas gerbia savo tėvą, atsilygina už nuodėmes;
kas gerbia savo motiną, kraunasi lobį.
Kas gerbia savo tėvą, džiaugsis savo vaikais,
ir kai melsis, jis bus išklausytas.
Kas gerbia tėvą, ilgai gyvens;
paklūsta VIEŠPAČIUI, kas neša paguodą savo motinai.
Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, gerbia savo tėvą
ir tarnauja tėvams kaip šeimininkams.
Gerbk savo tėvą žodžiu ir darbu,
kad ateitų tau jo palaiminimas;
nes tėvo palaiminimas stiprina vaikų namus,
o motinos prakeikimas išgriauna jų pamatus.
Neieškok sau garbės, nuplėšdamas garbę savo tėvui,
nes tėvo gėda nėra tau jokia garbė!
Juk žmogui garbė, kai gerbia savo tėvą,
ir gėda vaikams negerbti savo motinos.
Mano vaike, rūpinkis savo tėvu jo senatvėje,
neužduok jam širdies per visą gyvenimą.
Net jeigu jam ir protas susilpnėtų, būk jam kantrus;
nepaniekink jo būdamas pilnas jėgų.
Juk gerumas tėvui nebus užmirštas, –
jis tarnaus tau kaip atnaša už nuodėmę –
įleis išliekančią šaknį.
Tavo nelaimės dieną jis bus prisimintas tavo naudai, –
ištirps tarsi šalna šiltame ore tavo nuodėmės.
Piktžodžiauja, kas savo tėvu nesirūpina,
VIEŠPATĮ pykdo, kas savo motinai širdį užgauna.
(3:1-16) 

Kas keiktų savo tėvą ar motiną, bus nubaustas mirtimi; kadangi keikė savo tėvą ar motiną, jis užsitraukė kraujo kaltę.
(20:9)
 

Akis, kuri tyčiojasi iš savo tėvo
ir niekina savo seną motiną,
bus slėnio kranklių iškapota
ir erelio jauniklių sulesta.
(30:17)  

Kas apiplėšia tėvą ar motiną ir sako: „Tai ne nuodėmė!“ –
tas yra plėšikų sėbras.
(28:24)