Pranašystė
Pranašauti - tai kalbėti apie Dievą, remiantis ne išoriniais įrodymais, o iš vidinio ir betarpiško jutimo.
(Paskalis, Blezas. Mintys. Vilnius: Aidai. 1997, 232p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Atsakyčiau, kad šimtu procentų negalima tikėti jokiomis pranašystėmis. Gyvenimas dažnai įneša visai nelauktų pataisų.
(Čekuolis, Algimantas. Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. Vilnius: Alma littera. 2010, 45p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Iš anksto numatyti ateitį (išpranašauti) ir suprasti praeities būtinybę yra viena ir tas pat ...
(Kirkegoras, Sorenas. Filosofiniai trupiniai, arba truputis filosofijos. Vilnius: Aidai. 2000, 107p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pasaulis per daug grubus pranašų sieloms; jų širdys per daug švelnios jam.
(Chanas, Hazratas Inajatas. Sąmonės praskaidrėjimo kelias, I tomas. Kaunas: Nesvis. 2003, 90p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kosminės katastrofos. Žmogaus Sūnaus atėjimas
Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“.
(21:25-28)
Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo. Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“.
(21:25-28)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
[Ateities pranašystė apie 2-jį Kristaus atėjimą]
Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove. Jis pasiųs angelus, ir tie surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių.
(13:24-27)
Tomis dienomis, po ano suspaudimo, saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove. Jis pasiųs angelus, ir tie surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo žemės pakraščių iki dangaus tolybių.
(13:24-27)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
O Jėzus jiems atsakė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose.
(13:57)
(13:57)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių
(7:15-20)
(7:15-20)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Būsimasis Karalius
Didžiai džiūgauk, Ziono dukra,
garsiai krykštauk, dukra Jeruzale!
Štai tavo karalius pas tave ateina, –
jis išaukštintas ir pergalingas,
nuolankus ir joja ant asilo –
ant asiliuko, asilės jauniklio.
is išvarys kovos vežimus iš Efraimo
ir karo žirgus iš Jeruzalės;
karo lankas bus sulaužytas,
jis skelbs taiką tautoms.
Jo valdžia bus nuo jūros lig jūros
ir nuo Upės[i6] lig žemės pakraščių.
(9:9-10)
Didžiai džiūgauk, Ziono dukra,
garsiai krykštauk, dukra Jeruzale!
Štai tavo karalius pas tave ateina, –
jis išaukštintas ir pergalingas,
nuolankus ir joja ant asilo –
ant asiliuko, asilės jauniklio.
is išvarys kovos vežimus iš Efraimo
ir karo žirgus iš Jeruzalės;
karo lankas bus sulaužytas,
jis skelbs taiką tautoms.
Jo valdžia bus nuo jūros lig jūros
ir nuo Upės[i6] lig žemės pakraščių.
(9:9-10)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žvakidės regėjimas
Su manimi kalbėjusis angelas sugrįžo ir pažadino mane, kaip žmogus pažadinamas iš miego. „Ką tu matai?“ – mane paklausė. Aš atsakiau: „Matau žvakidę, visą iš aukso, su dubeniu {aliejui} viršuje. Lempų ant jos yra septynios. Lempos yra virš jos ir turi septynis vamzdelius. Greta jos yra du alyvmedžiai: vienas dubens dešinėje, o kitas jo kairėje“. Savo ruožtu paklausiau su manimi kalbėjusį angelą: „Kas jie yra, mano viešpatie?“ Kalbėjusis su manimi angelas man atsakė: „Argi tu nežinai, kas jie yra?“ Atsakiau: „Ne, mano viešpatie“...{Tada jis man atsakė} „Tai septynios VIEŠPATIES akys, užmatančios visą žemę“. – „O kas yra anie du alyvmedžiai, vienas žvakidės dešinėje, o kitas jos kairėje?“ – jį paklausiau. Ir dar pridūriau: „Kas yra tos dvi alyvmedžių šakos, pilančios aliejų per anuos auksinius vamzdelius?“ Jis man tarė: „Argi nežinai, kas tai yra?“ – „Ne, mano viešpatie“, – atsakiau aš. Tuomet jis man paaiškino: „Tai yra du pateptieji, kurie tarnauja visos žemės Viešpačiui“.
(4:1-5, 10-14)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Surasta: 18
1 2


