Likimas

Nejaugi jūs nustojot tikėjęs pranašystėmis dėl to, kad pats padėjot joms pildytis? Nejaugi tikrai manot, kad iš visų bėdų išnešdavot sveiką kailį paprasčiausiai tik dėl to, jog esat gimęs po laiminga žvaigžde? Jūs nuostabus, misteri Beginsai, ir aš nuoširdžiai žaviuosi jumis, bet, šiaip ar taip, žmogus šiame pasaulyje tėra tik menkas šapelis! 

Jūs manot kažkodėl, jog viską lemia
Ratuojančio aukštai dangaus galia,
Kuri jus neva žlugdo arba remia.

Jei taip,— turėtų žūt laisva valia,
Ir atpildas už bloga ir už gera
Nustotų net prasmės galų gale. 

Su savo likimo dalia reikia elgtis taip pat, kaip su sveikata: naudotis, kai ji gera, apsišarvuoti kantrybe, kai ji bloga, ir nenaudoti pernelyg stiprių vaistų be didžiulio reikalo.  

Nuo pat pradžių mane lydėjo fatalumo jausmas, tarytum likimas man skyrė gyvenimą, kuris dar turi išsipildyti. Tai teikė tam tikro vidinio ryžto, kurio pats niekada negalėjau atskleisti, tačiau jis buvo man atskleistas. Niekada neturėjau šio tikrumo, bet jis turėjo mane, dažnai nepaisant priešingo įsitikinimo. Niekas negalėjo atimti iš manęs įsitikinimo, jog man skirta vykdyti tai, ko Dievas nori, o ne tai, ko aš noriu. Dažnai jausdavau, kad visuose svarbiuose dalykuose esu ne su žmonėmis, o vien tik su Dievu. Ir visada, kai tik patekdavau "tenai", kur nebūdavau vienišas, laikas prarasdavo ribas. Aš gyvendavau šimtmečius, o atsakymą išgirsdavau iš To, kuris visada buvo ir visad yra. Pokalbiai su šiuo "Kitu" tapo mano giliausiais išgyvenimais: tai būdavo arba kruvina kova, arba didžiausia palaima.  

Kai nebeturėjau ko prarasti, gavau viską. Kai lioviausi būti tuo, kuo buvau, atradau save. Kai pažinau pažeminimą ir vis dėlto ėjau pirmyn, supratau, kad galiu laisvai pasirinkti savo likimą. 

Likimą galima įveikti tik supratimu. 

Kam likimas ateina iš išorės, tą jis nukauna kaip strėlė žvėrį. O kam likimas randasi iš vidaus ir iš giliausios savasties, tą jis sustiprina ir padaro Dievu. 

Kai išsiugdome tikėjimą, nelaimės liaujasi mus persekiojusios. 

Ar įmanoma nusisukti nuo Viešpaties nubrėžto kelio? Įmanoma, tačiau tai visada bus klaidingas žingsnis. Ar įmanoma išvengti skausmo? Taip, bet tu nieko neišmoksi tai darydamas. Ar įmanoma pažinti dalykus jų neišbandžius? Taip, bet jie niekada netaps tavo dalimi.  

Žmogaus likimą, nors ir koks sudėtingas ar ilgas jis būtų, sudaro tik vienas vienintelis mirksnis: mirksinis, kai žmogus amžiams sužino, kas jis yra. Pasakojama, jog Aleksandras Makedonietis įžvelgė savo karžygišką ateities atspindį legendinėje Achilo, o Švedijos karalius Karolis XII - Aleksandro Makedoniečio istorijoje.