Likimas

Kai išsiugdome tikėjimą, nelaimės liaujasi mus persekiojusios. 

Ar įmanoma nusisukti nuo Viešpaties nubrėžto kelio? Įmanoma, tačiau tai visada bus klaidingas žingsnis. Ar įmanoma išvengti skausmo? Taip, bet tu nieko neišmoksi tai darydamas. Ar įmanoma pažinti dalykus jų neišbandžius? Taip, bet jie niekada netaps tavo dalimi.  

Žmogaus likimą, nors ir koks sudėtingas ar ilgas jis būtų, sudaro tik vienas vienintelis mirksnis: mirksinis, kai žmogus amžiams sužino, kas jis yra. Pasakojama, jog Aleksandras Makedonietis įžvelgė savo karžygišką ateities atspindį legendinėje Achilo, o Švedijos karalius Karolis XII - Aleksandro Makedoniečio istorijoje. 

Iš dievo grįžt pas dievą žmogui lemta ... 

Bet jei žmogus mąstantis, protingas, savo instinktus jis gali kontroliuoti, puoselėti, gali suteikti jiems dvasingumo, ir tada atsiranda veiksnys, galintis pakeisti jo likimą. Kas yra tas likimas? Tai nenumaldomas priežasčių ir pasekmių verpetas, iš kurio negali ištrūkti tik gyvuliška, biologinė, instinktyvi egzistencija.
Pavyzdžiui, kokia yra vištos dalia? Tapti karaliene, poete arba muzike ji negali, jos lemtis - puodas. Vištai lemtas puodas! Kiekvieno padaro kitoks likimas. Vilko likimas - tai būti nušautam medžiotojo, užmuštam arba... zoolo­gijos sodas. Jaučiui, vargšeliui, lemta visą gyveni­mą traukti jungą ir plūgą arba drybsoti sukapotam mėsinėje. Jautis, kaip ir kiti gyvuliai, pakeisti savo likimo negali. Net avių, net balandžių likimas nulemtas iš anksto ir visiškai atitinka jų varganą egzistenciją.
Ir vis dėlto pataikauti likimui negalima. Ką gi daryti? Nustokite vergauti instinktų pasauliui, kuriame niekas nuo jūsų nepriklauso, o kvėpuoti, daugintis, valgyti, gerti, miegoti galėsite ir atsikratę vergystės.  

... menkysta yra tas, kuris spyriojasi ir blogai vertina pasaulio tvarką, kuris labiau norėtų pataisyti dievus negu save. 

Kad ir kas atsitiktų, nesipiktink ir žinok, jog visa, kas iš pirmo žvilgsnio mums atrodo žalinga, padeda išsaugoti visatą ir vykdo būtiną bėgsmą ratu. Tegul žmogui patinka tai, kas patinka dievui. 

... kas neišvengiama, manęs nežeidžia; amor fati - mano giliausia prigimtis.
[amor fati - (lot.) likimo meilė] 

Esi savo gyvenimo scenarijaus bendraautoris, mano drauge. 

Koks stebėtinas žmonių kvailumas! Kai tik mums ima nesisekti, nors dažniausiai patys prisišaukiam bėdą, mes kaltiname dėl savo nelaimių saulę, mėnulį, žvaigždes. Tarsi niekšais tampama iš būtinybės, kvailiais - dangaus valia, sukčiais, vagimis ir išdavikais - dangaus sferom pastūmėjus, girtuokliais, melagiais ir ištvirkėliais - paveikus planetom.