Tiesa yra mūsų pačių viduje. Tai yra slapčiausias kiekvieno mūsų centras, kuriame gyvena tiesos pilnatvė. Kiekvienas piktadarys širdies gilumoje žino, kad elgiasi neteisingai, nes melo neįmanoma palaikyti tiesa. 
Gandhi, Mahatma
 


Paieška:

YouTube
Dievas
Intuicija
Likimas
Pasaulio pabaiga
Pasąmonė Siela

Pranašystė

Žvakidės regėjimas

Su manimi kalbėjusis angelas sugrįžo ir pažadino mane, kaip žmogus pažadinamas iš miego. „Ką tu matai?“ – mane paklausė. Aš atsakiau: „Matau žvakidę, visą iš aukso, su dubeniu {aliejui} viršuje. Lempų ant jos yra septynios. Lempos yra virš jos ir turi septynis vamzdelius. Greta jos yra du alyvmedžiai: vienas dubens dešinėje, o kitas jo kairėje“. Savo ruožtu paklausiau su manimi kalbėjusį angelą: „Kas jie yra, mano viešpatie?“ Kalbėjusis su manimi angelas man atsakė: „Argi tu nežinai, kas jie yra?“ Atsakiau: „Ne, mano viešpatie“...
{Tada jis man atsakė} „Tai septynios VIEŠPATIES akys, užmatančios visą žemę“. – „O kas yra anie du alyvmedžiai, vienas žvakidės dešinėje, o kitas jos kairėje?“ – jį paklausiau. Ir dar pridūriau: „Kas yra tos dvi alyvmedžių šakos, pilančios aliejų per anuos auksinius vamzdelius?“ Jis man tarė: „Argi nežinai, kas tai yra?“ – „Ne, mano viešpatie“, – atsakiau aš. Tuomet jis man paaiškino: „Tai yra du pateptieji, kurie tarnauja visos žemės Viešpačiui“.
(4:1-5, 10-14) 

Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Krykštauk ir džiaukis, Ziono dukra!
Juk štai ateinu gyventi su tavimi, –
tai VIEŠPATIES žodis.
Tą dieną daug genčių prisidės prie VIEŠPATIES,
ir jos bus mano tauta, –
aš gyvensiu tarp jų.
Tuomet tu žinosi,
kad Galybių VIEŠPATS siuntė mane pas tave.
(2:14-17) 

Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Žiūriu, su manimi kalbėjęs angelas paėjo į priekį, o kitas angelas išėjo jo pasitikti ir jam tarė: „Bėk, pasakyk tam jaunam vyrui: 'Jeruzalėje bus gyvenama tarsi kaimuose be sienų, nes joje bus daug žmonių ir gyvulių. Juk aš būsiu ją supanti ugnies siena, – tai VIEŠPATIES žodis, – aš būsiu šlovė jos viduje'“.
(2:7-9) 

Balsuoti:
 3.7 (3)
Komentarai (0)
... bet kuris dalykas žemėje gali papasakoti apie kitus dalykus. Atskleisdami atsitiktinį knygos puslapį, burdami iš delnų, kortų ar stebėdami paukščių skrydį, kiekvienas iš mūsų galime tai susieti su savo išgyvenimais. Iš tikrųjų patys daiktai neatskleidžia nieko; tai žmonės, stebėdami daiktus, išmoksta prasiskverbti Pasaulio Sielon. 

(Coelho, Paulo. Alchemikas. Vilnius: Vaga. 2004, 118p.)
Balsuoti:
 4.7 (20)
Komentarai (0)
[Ateities pasaulis]

Štai aš jau kuriu naują dangų ir naują žemę.
O to, kas buvo, niekas neatsimins,
nei į galvą niekam nebeateis.
Džiaukitės ir linksminkitės amžinai tuo, ką aš kuriu.
Štai aš kuriu Jeruzalę 'Džiaugsmu',
o jos žmones – 'Linksmybe'.
Aš džiaugsiuosi Jeruzalėje
ir linksminsiuosi savo tautoje.
Nebebus joje girdėti graudaus verksmo
nei gailių dejonių.
Nebebus joje naujagimio,
kuris tegyventų vos kelias dienas, ir senuko,
kuris nesulauktų žilo amžiaus.
Kas šimto metų mirs, bus tik jaunu laikomas,
o kas šimto metų nesulauks, tą laikys prakeiktu.
Statysis namus ir patys juose gyvens,
ir vynuogynus veis, ir patys valgys jų vaisius.
Statys ne tam, kad kiti gyventų jų namuose,
sodins ne tam, kad vaisius valgytų kiti.
Kaip ilgaamžis yra medis,
taip ilgaamžė bus manoji tauta.
Mano išrinktieji ilgai naudosis
savųjų rankų darbo vaisiais.
Nebeis jų triūsas perniek,
nebegimdys jie vaikų staigiai mirčiai,
nes jie drauge su savo palikuonimis
yra VIEŠPATIES palaimintųjų giminė.
Atsiliepsiu pirmiau, negu jie šauksis,
išklausysiu dar jiems tebekalbant.
Ganysis vilkas draug su ėriuku,
liūtas šiaudus šlėmš kaip jautis,
o angies penas bus dulkės.
Nebebus užgavimo nei niokojimo
visame mano šventajame kalne“, – sako VIEŠPATS.
(65:17-25)  

Balsuoti:
 1.0 (1)
Komentarai (0)
[Izaijo pašaukimas būti pranašu]
Karaliaus Uzijo mirties metais regėjau Viešpatį, sėdintį aukštame ir didingame soste, – Šventykla buvo kupina jo apdaro. Aplinkui stovėjo jam tarnauti pasiruošę serafimai. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė savo veidus, dviem dengė kojas ir dviem plasnojo ore.
„Šventas, šventas, šventas yra Galybių VIEŠPATS!
Visa žemė pilna jo šlovės!“ – šaukė jie nepaliaudami vienas kitam. Nuo to jų šauksmo drebėjo durų staktos ir Šventykla prisipildė dūmų. O aš tariau sau: „Vargas man, nes esu žuvęs! Aš – žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, o savo akimis regiu Karalių, Galybių VIEŠPATĮ“. Tuomet vienas iš serafimų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo altoriaus. Ja palietė mano burną. „Štai, – tarė jis, – žarija palietė tavo lūpas, tavo kaltė yra panaikinta ir tavo nuodėmė nuvalyta“. Tada išgirdau Viešpaties balsą: „Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?“ O aš atsiliepiau: „Štai aš, siųsk mane!“
(6:1-8)  

Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (1)
Muchamedas nebuvo tėvu kuriam nors iš jūsų vyrų, o tik - Alacho pasiuntiniu ir pranašų antspaudu [sic!][paskutiniu pranašu]. Alachas žino kiekvieną daiktą!
(33:40)

(Koranas. Vilnius: Kronta. 2008, 347p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Tai, kad pranašavimo dovaną Dievas paskyrė žmogiškajam proto aptemimui, gali būti neginčijamai įrodyta: nė vienas, būdamas sveiko proto, neturi dalies Dievo įkvėptame ir teisingame pranašavime, išskyrus tuos atvejus, kai mąstančioji [sielos] galia būna sukaustyta miego, ligos arba įvairiausių atmainų apsėdimo priepuolio.

(Platonas. Timajas. Kritijas.. Vilnius: Aidai. 1995, 128 – 129p.)
Balsuoti:
 2.7 (3)
Komentarai (0)
Įžvalgumas glaudžiai susijęs su pranašavimu. Pranašauti – reiškia daryti išvadą apie ateities įvykius, sprendžiant iš dabartyje veikiančių jėgų galingumo krypties. Bet kokios išsamios žinios ne apie paviršių, bet apie giliau veikiančias jėgas, suteikia galimybę pranašauti, ir bet kokia vertinga pranašystė turi remtis tokiomis žiniomis. Nenuostabu, kad mes dažnai numatome įvykių raidą, kurią vėliau patvirtina faktai. Ir visai nėra reikalo liesti telepatijos klausimo, nes daugelį sapnų galima priskirtiką tik minėtų racionalių pranašysčių kategorijai.

(Fromm, Erich. Pamiršta kalba. Vilnius: Vaga. 2008, 41p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Surasta: 19
1 2