BIBLIJA. Senasis Testamentas. Zacharijo knyga

Būsimasis Karalius

Didžiai džiūgauk, Ziono dukra,
garsiai krykštauk, dukra Jeruzale!
Štai tavo karalius pas tave ateina, –
jis išaukštintas ir pergalingas,
nuolankus ir joja ant asilo –
ant asiliuko, asilės jauniklio.
Jis išvarys kovos vežimus iš Efraimo
ir karo žirgus iš Jeruzalės;
karo lankas bus sulaužytas,
jis skelbs taiką tautoms.
Jo valdžia bus nuo jūros lig jūros
ir nuo Upės lig žemės pakraščių.
(9:9-10) 

Pranašas regi keturis vežimus

Vėl pakėliau akis ir regėjau keturis vežimus, išvažiuojančius iš tarpukalnės. O tie kalnai buvo žalvario kalnai. Pirmojo vežimo žirgai buvo sarti, antrojo vežimo žirgai juodi, trečiojo vežimo žirgai balti, o ketvirtojo palši obuolmušiai – eiklūs ristūnai. Aš paklausiau su manimi kalbėjusį angelą: „Kas yra jie, mano viešpatie?“ Angelas man atsakė: „Tai keturi padangių vėjai, – jie išeina, nusilenkę visos žemės VIEŠPAČIUI. Sartieji žirgai eina į rytų šalį, vežimas su juodais žirgais eina į šiaurės šalį, baltieji eina į vakarų šalį ir palšieji obuolmušiai eina į pietų šalį“. Išėję ristūnai nekantravo pradėti eiti sargybą žemėje. Jis tarė: „Pradėkite! Eikite sargybą žemėje!“ Ir jie ėjo sargybą žemėje. Jis pašaukė mane, tardamas: „Žiūrėk, einantieji į šiaurės šalį padėjo mano dvasią šiaurės krašte“.
(6:1-8) 

Skraidančio ritinio regėjimas

Vėl pakėliau akis ir regėjau skraidantį ritinį. „Ką matai?“ – paklausė jis mane. Atsakiau: „Matau skraidantį ritinį! Jo ilgis yra dvidešimt uolekčių ir plotis dešimt uolekčių“. Tuomet jis man paaiškino: „Tai prakeikimas, kuris tįsta ant viso krašto veido. Pagal įrašą vienoje jo pusėje, kas tik vagia, bus atskirtas, ir pagal įrašą kitoje jo pusėje, kas melagingai prisiekia, bus atskirtas.
Aš jį pasiunčiau, –
tai Galybių VIEŠPATIES žodis.
Jis įeis į namus vagies
ir į namus kiekvieno,
melagingai prisiekiančio mano vardu.
Jis apsistos tuose namuose
ir sunaikins jų sienojus ir akmenis“.
(5:1-4) 

Žvakidės regėjimas

Su manimi kalbėjusis angelas sugrįžo ir pažadino mane, kaip žmogus pažadinamas iš miego. „Ką tu matai?“ – mane paklausė. Aš atsakiau: „Matau žvakidę, visą iš aukso, su dubeniu {aliejui} viršuje. Lempų ant jos yra septynios. Lempos yra virš jos ir turi septynis vamzdelius. Greta jos yra du alyvmedžiai: vienas dubens dešinėje, o kitas jo kairėje“. Savo ruožtu paklausiau su manimi kalbėjusį angelą: „Kas jie yra, mano viešpatie?“ Kalbėjusis su manimi angelas man atsakė: „Argi tu nežinai, kas jie yra?“ Atsakiau: „Ne, mano viešpatie“...
{Tada jis man atsakė} „Tai septynios VIEŠPATIES akys, užmatančios visą žemę“. – „O kas yra anie du alyvmedžiai, vienas žvakidės dešinėje, o kitas jos kairėje?“ – jį paklausiau. Ir dar pridūriau: „Kas yra tos dvi alyvmedžių šakos, pilančios aliejų per anuos auksinius vamzdelius?“ Jis man tarė: „Argi nežinai, kas tai yra?“ – „Ne, mano viešpatie“, – atsakiau aš. Tuomet jis man paaiškino: „Tai yra du pateptieji, kurie tarnauja visos žemės Viešpačiui“.
(4:1-5, 10-14) 

Krykštauk ir džiaukis, Ziono dukra!
Juk štai ateinu gyventi su tavimi, –
tai VIEŠPATIES žodis.
Tą dieną daug genčių prisidės prie VIEŠPATIES,
ir jos bus mano tauta, –
aš gyvensiu tarp jų.
Tuomet tu žinosi,
kad Galybių VIEŠPATS siuntė mane pas tave.
(2:14-17) 

Žiūriu, su manimi kalbėjęs angelas paėjo į priekį, o kitas angelas išėjo jo pasitikti ir jam tarė: „Bėk, pasakyk tam jaunam vyrui: 'Jeruzalėje bus gyvenama tarsi kaimuose be sienų, nes joje bus daug žmonių ir gyvulių. Juk aš būsiu ją supanti ugnies siena, – tai VIEŠPATIES žodis, – aš būsiu šlovė jos viduje'“.
(2:7-9)