Gėris ir Blogis

Gėris būna dvejopas – nors ir vienas, ir kitas vadinamas tuo pačiu vardu, kiekvienas yra iš pašaknų kitoks: gėris kaip blogio priešybė ir absoliutus gėris. Absoliutus neturi priešybės. Santykinis gėris nėra absoliučiojo priešybė; jis išplaukia iš jo, bet juos sieja ne komutatyvumo ryšys. Mes trokštame absoliutaus gėrio. O pasiekti galime tik gėrį, susijusį su blogiu. Mes puolame prie jo per apsirikimą, kaip princas, pasiruošęs įsimylėti tarnaitę vietoj jos šeimininkės. Apsirikimo priežastis – drabužiai. Socialinis aspektas nudažo santykinį gėrį absoliučiojo spalva. 

Padėsiu geriems žmonėms, krėsdama šunybes blogiems. Tai man patinka! 

Šviesą lydi šešėlis, kita Kūrėjo pusė. 

Jei žmonės gimtų laisvi, tai jie nesusidaryrtų jokios blogio ir gėrio sąvokos, kol liktų laisvi.

[Apie žmogaus vergiją, arba apie emocijų jėgas, 68 teorema]  

Kas vadovaujasi baime ir daro gera, kad išvengtų blogio, tas nesivadovauja protu.

[Apie žmogaus vergiją, arba apie emocijų jėgas, 63 teorema]  

Gėrio ir blogio pažinimas yra ne kas kita, kaip mūsų įsisąmoninta džiaugsmo arba sielvarto emocija.

[Apie žmogaus vergiją, arba apie emocijų jėgas, 8 teorema] 

Aš sunaikinau savo klaidas, aš įveikiau prieš mane nukreiptą blogį. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nukirstas su gendančia medžiaga siejantis saitas.

[Išėjimui ir įėjimui į dieviškąjį dausų pasaulį skirti šlovinimai bei skaitymai. Ani papirusas] 

Kas kuria gėrį, Mano drauge, to niekada neįveikia blogis. 

(6.40)

Jei norima sunaikinti blogį, gėris irgi bus sunaikintas. 

... gėris ir blogis yra dvi jėgos, sukinkytos kartu, kad suktų gyvenimo ratą.