Gėris būna dvejopas – nors ir vienas, ir kitas vadinamas tuo pačiu vardu, kiekvienas yra iš pašaknų kitoks: gėris kaip blogio priešybė ir absoliutus gėris. Absoliutus neturi priešybės. Santykinis gėris nėra absoliučiojo priešybė; jis išplaukia iš jo, bet juos sieja ne komutatyvumo ryšys. Mes trokštame absoliutaus gėrio. O pasiekti galime tik gėrį, susijusį su blogiu. Mes puolame prie jo per apsirikimą, kaip princas, pasiruošęs įsimylėti tarnaitę vietoj jos šeimininkės. Apsirikimo priežastis – drabužiai. Socialinis aspektas nudažo santykinį gėrį absoliučiojo spalva.