Vaikai

Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie - savęs besiilginčio gyvenimo sūnūs ir dukros.
Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.
Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytojaus rūmuose, kurių jūs net svajonėse negalite aplankyti.
Jei galit, siekit būti į juos panašūs, bet nesistenkit juos padaryti panašius į save.
Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykščioj dienoj.
Jūs - lankai, iš kurių lyg gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.  

Jei norime geresnės ateities, labai svarbu deramai auklėti savo vaikus. 

Jeigu moterys įprastų rašyti savo nėštumo dienoraštį, jos konstatuotų, kad vaikas vienokiu ar kitokiu būdu savo gyvenime pakartoja visas per šiuos devynis nėštumo mėnesius jų patirtas būsenas. Bet iš tikrųjų šis pakartojimas vyksta atvirkščia kryptimi, tai yra pojūčiai, kuriuos motina patyrė devintame mėnesyje, pasireikš pirmuoju kūdikio gyvenimo periodu, o tai, ką ji išgyveno aštuntame mėnesyje, pasikartos vėliau... Žmogaus gyvenimo trukmė galėtų būti devyniasdešimt metų, laikant, kad mėnuo motinos įsčiose prilygsta tolesnio gyvenimo dešimtmečiui. 

... už gyvatės geluonį skaudesnis vaikų nedėkingumas. 

Nedorėlių vaikai mažai šakų teišskleidžia,
nes jų nesveikos šaknys yra ant stačios uolos.
Jie yra lyg paupių nendrės,
kurios nudžiūva greičiau už kitus augalus.
(40:15-16)  

Geriau neturėti vaikų, bet būti doram, –
kadangi nemarumas įamžina atminimą dorybės,
ją pripažįsta ir Dievas, ir žmonės.
Jeigu ji dabar akivaizdi, žmonės ja seka,
o kai ji dingusi, josios ilgisi.
Pergale vainikuota ji amžinai žygiuoja,
pergalinga varžybose dėl kilnaus laimikio.
O nedorėlių jauniklių spiečius niekam netiks,
nė vienas jų neteisėtų daigų neįleis giliai šaknų
nei atsistos ant tvirto pagrindo.
Net jeigu jų šakos kuriam laikui ir sužaliuotų,
tačiau, būdami netvirti, jie svirduliuos vėjyje
ir bus viesulų audros išrauti.
Jų šakos ne laiku bus nulaužtos,
jų vaisiai nenaudingi,
neprinokę valgyti ir niekam netikę.
Iš neteisėtos lovos gimę jų vaikai
teisiami liudija savo tėvų nedorumą.
(4:1-6)  

Protingas vaikas laikosi įstatymo,
o bendraująs su lėbautojais daro gėdą savo tėvui.
(28:7)  

Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį,
kad turėčiau ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.
(27:11)  

Kas blogai elgiasi su savo tėvu ar išvaro motiną,
yra gėdingas vaikas ir negarbė.
(19:26)