Geriau neturėti vaikų, bet būti doram, –
kadangi nemarumas įamžina atminimą dorybės,
ją pripažįsta ir Dievas, ir žmonės.
Jeigu ji dabar akivaizdi, žmonės ja seka,
o kai ji dingusi, josios ilgisi.
Pergale vainikuota ji amžinai žygiuoja,
pergalinga varžybose dėl kilnaus laimikio.
O nedorėlių jauniklių spiečius niekam netiks,
nė vienas jų neteisėtų daigų neįleis giliai šaknų
nei atsistos ant tvirto pagrindo.
Net jeigu jų šakos kuriam laikui ir sužaliuotų,
tačiau, būdami netvirti, jie svirduliuos vėjyje
ir bus viesulų audros išrauti.
Jų šakos ne laiku bus nulaužtos,
jų vaisiai nenaudingi,
neprinokę valgyti ir niekam netikę.
Iš neteisėtos lovos gimę jų vaikai
teisiami liudija savo tėvų nedorumą.
(4:1-6)