Egzistencija
Kai siela ilgai siekia ką nors aprėpti ir, beeidama paskui tą didybę, nuvargsta, tą daiktą pradedame vadinti begalybe.
(Lucius Annaeus Seneca. Laiškai Liucijui. Vilnius: Tyto alba. 2007, 482p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žinau viena: visi mirtingųjų darbai yra pasmerkti mirčiai, gyvename tarp laikinų dalykų.
(Lucius Annaeus Seneca. Laiškai Liucijui. Vilnius: Tyto alba. 2007, 333p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Būt ar nebūt - štai klausimas. Ir kas
Yra kilniau, ar nusilenkti dvasioj
Strėlėms ir dūžiams atšiauraus likimo,
Ar su ginklu prieš negandų marias
Į kovą stot ir jais nusikratyti?
Numirt? Užmigt? Ir tiek; ir baigt užmigus
Širdies kančias bei sopulių šimtus,
Kuriuos iš prigimties paveldi kūnas, -
O, tokia pavydėtina dalia
Kas nesidžiaugtų? Mirt - užmigt? Užmigti?
Galbūt net ir sapnus regėt? Štai kur
Galvosūkis. Kokie gi ten sapnai
Prisisapnuos tuomet, kada mirtis
Mus išvaduos iš šio pasaulio jungo?
Štai kas priverčia stabtelt; štai dėl ko
Nelaimė mūsų niekad nesibaigia.
Ar kas pakęstų piktą amžiaus rykštę,
Skriaudas engėjo, pašaipas puikuolio,
Kartybę slaptą meilės atstumtos,
Teisėjo kliautis, nuoskaudas didžiūno
Ir niekšo užgauliojimus, kurių
Tiek pakelia dorybė nebylioji,
Jei pats galėtum padaryt sau galą
Su paprasčiausiu durklu? Kas verkšlentų
Ir prakaituotų po našta gyvybės,
Jei baimė dėl kažko ten, po mirties -
Neištirta šalis, iš kur negrįžta
Joksai keleivis, - nežabotų valios
Ir mums nelieptų čia geriau kentėt,
Nei lėkti į vargus, kurių nežinom?
Taip mąstymas padaro mus bailiais,
Taip ryžtingiausio užmojo spalva
Nublunka nuo dvejojimų liguistų
Ir patys didingiausi mūsų siekiai,
Nejučiomis iškrypę iš vėžių,
Be polėkio sugniūžta...
Yra kilniau, ar nusilenkti dvasioj
Strėlėms ir dūžiams atšiauraus likimo,
Ar su ginklu prieš negandų marias
Į kovą stot ir jais nusikratyti?
Numirt? Užmigt? Ir tiek; ir baigt užmigus
Širdies kančias bei sopulių šimtus,
Kuriuos iš prigimties paveldi kūnas, -
O, tokia pavydėtina dalia
Kas nesidžiaugtų? Mirt - užmigt? Užmigti?
Galbūt net ir sapnus regėt? Štai kur
Galvosūkis. Kokie gi ten sapnai
Prisisapnuos tuomet, kada mirtis
Mus išvaduos iš šio pasaulio jungo?
Štai kas priverčia stabtelt; štai dėl ko
Nelaimė mūsų niekad nesibaigia.
Ar kas pakęstų piktą amžiaus rykštę,
Skriaudas engėjo, pašaipas puikuolio,
Kartybę slaptą meilės atstumtos,
Teisėjo kliautis, nuoskaudas didžiūno
Ir niekšo užgauliojimus, kurių
Tiek pakelia dorybė nebylioji,
Jei pats galėtum padaryt sau galą
Su paprasčiausiu durklu? Kas verkšlentų
Ir prakaituotų po našta gyvybės,
Jei baimė dėl kažko ten, po mirties -
Neištirta šalis, iš kur negrįžta
Joksai keleivis, - nežabotų valios
Ir mums nelieptų čia geriau kentėt,
Nei lėkti į vargus, kurių nežinom?
Taip mąstymas padaro mus bailiais,
Taip ryžtingiausio užmojo spalva
Nublunka nuo dvejojimų liguistų
Ir patys didingiausi mūsų siekiai,
Nejučiomis iškrypę iš vėžių,
Be polėkio sugniūžta...
(Viljamas Šekspyras. Hamletas. Vilnius: Žaltvykslė. 2004, 83-84p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nebuvo taip, kad neegzistuočiau. Aš, tu ir visi šie karaliai. Ir niekad nebus taip, kad mes nustosime buvę.
(2 skyrius, 12 tekstas)
(2 skyrius, 12 tekstas)
(Bhaktivedanta Swami Prabhupada. Bhagavad-Gita. The Bhaktivedanta Book Trust. 1990, 79p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Aš išėjau į nebūtį - išnykau; ir - o stebūkle!
Aš buvau pats gyvenimas.
Aš buvau pats gyvenimas.
(Hazratas Inajatas Chanas. Sąmonės praskaidrėjimo kelias, I tomas. Kaunas: Nesvis. 2003, 28p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Visa kas yra dvejopa; visa kas turi savo polius; visa kas turi savo priešybę; panašus ir nepanašus - vienas ir tas pats; priešybės identiškos savo prigimtimi, bet skiriasi laipsniu; kraštutinumai sutampa; visos tiesos - tik pusiau tiesos; visus paradoksus galima suderinti.
(Trys Įšventintieji. Kibalionas. Kaunas: Nesvis. 2002, 84p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kaip pikta yra gero priešybė
ir mirtis – gyvybės,
taip nusidėjėliai yra teisiųjų priešybė.
Pažvelk tad į visus Aukščiausiojo darbus:
jie visi yra poromis sukurti
ir vienas kitą atitinka.
(Siracido knyga 33:14-15)
ir mirtis – gyvybės,
taip nusidėjėliai yra teisiųjų priešybė.
Pažvelk tad į visus Aukščiausiojo darbus:
jie visi yra poromis sukurti
ir vienas kitą atitinka.
(Siracido knyga 33:14-15)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tai, kas buvo kadaise, bus amžinai, o tai kas kada nors įvyks, kažkada jau įvyko.
(Kurtas Vonegutas. Titano Sirenos. Vilnius: Alna litera. 1993, 212p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... kažkas krusteli mano sąmonės kertelėje. Prabusk, tarytum girdžiu sakant. Aš vis dar čia. Prabusk ir pagalvok apie tai. Susimąstyk, kodėl aš vis dar čia.
(Haruki Murakami. Norvegų giria. Vilnius: Baltos lankos. 2006, 11p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Egzistavimą verta pasirinkti todėl, kad mes sąmoningai jaučiame savo pačių vertingumą, o toks jutimas yra savaime malonus.
(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 246-247p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Surasta: 14
1 2
