Geriau miške, iš išmaldos gyventi,
Nešiko verstis amatu geriau,
Geriau liga, negu turėti pelną
Iš nelaimingo valdymo žmonių. 
Višnušarmanas
 


Etika ir begalybė

Filosofija, net jei ji pati to nesuvokia, yra mėginimas atsakyti į klausimą, ką reiškia būtis kaip veiksmažodis. 

(Levinas, Emanuelis. Etika ir begalybė. Vilnius: Baltos lankos. 1994, 30p.)
Balsuoti:
 2.6 (5)
Komentarai (0)
... istorijoje pasitaiko, kad vėliau aptinkamos tendencijos, kurios retrospektyviai atrodo pranašaujančios didžiąsias dabarties naujoves. Tačiau vis dėlto naujovės mažų mažiausiai tematizuoja kažką, kas anksčiau nebuvo tematizuota. Tokiam tematizavimui reikia genijaus; toks tematizavimas sukuria naują kalbą.  

(Levinas, Emanuelis. Etika ir begalybė. Vilnius: Baltos lankos. 1994, 31p.)
Balsuoti:
 4.5 (4)
Komentarai (0)
Iš tikrųjų buvimas yra tai, kas privačiausia. Egzistencija yra vienintelis dalykas, kurio negaliu perteikti. Galiu pasakoti apie savo egzistenciją, bet negaliu ja pasidalyti. Taigi vienatvė čia pasirodo kaip izoliacija, ženklinanti patį būties įvykį. Tai, kas socialu, yra anapus ontologijos. 

(Levinas, Emanuelis. Etika ir begalybė. Vilnius: Baltos lankos. 1994, 54p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Meilė kaip dviejų būtybių susiliejimas yra klaidinga romantikų idėja. Erotinio santykio patetiką sudaro tai, kad esama dviese ir kad kitas yra visiškai kitas.  

(Levinas, Emanuelis. Etika ir begalybė. Vilnius: Baltos lankos. 1994, 64-65p.)
Balsuoti:
 3.7 (6)
Komentarai (0)
Kiekviena reikšmė įprastine šio žodžio prasme siejasi su tokiu kontekstu: dalyko prasmė priklauso nuo jo santykio su kitu dalyku. 

(Levinas, Emanuelis. Etika ir begalybė. Vilnius: Baltos lankos. 1994, 87p.)
Balsuoti:
 3.8 (5)
Komentarai (0)
Ryšys su kitu asmeniu užsimezga tiktai kaip atsakomybė, nepaisant to, ar ji būtų prisiimta, ar jos išvengta; ar žinome, kaip ją prisiimti, ar ne; ar galime padaryti ką nors konkretaus dėl kito asmens, ar ne. 

(Levinas, Emanuelis. Etika ir begalybė. Vilnius: Baltos lankos. 1994, 100p.)
Balsuoti:
 4.3 (3)
Komentarai (0)
Tačiau teisingumas tiktai tuomet turi prasmę, jei jis išlaiko nesuinteresuotumo [dés-inter-essement] dvasią, kurią įkvepia atsakomybės už kitą žmogų idėja.  

(Levinas, Emanuelis. Etika ir begalybė. Vilnius: Baltos lankos. 1994, 103p.)
Balsuoti:
 4.5 (2)
Komentarai (0)