Būtis

O nuostaba – žmogaus gražiausias bruožas;
Tik netikėtuos pojūčiuose slypi
Galia patirt pasaulio begalybę. 

Kol gamtos dėsniai balansuoja tarp chaoso ir tvarkos, tol mes gyvename. 

Iš tikrųjų buvimas yra tai, kas privačiausia. Egzistencija yra vienintelis dalykas, kurio negaliu perteikti. Galiu pasakoti apie savo egzistenciją, bet negaliu ja pasidalyti. Taigi vienatvė čia pasirodo kaip izoliacija, ženklinanti patį būties įvykį. Tai, kas socialu, yra anapus ontologijos. 

Herakleitas manė, kad viskas kinta, tačiau kaip tik dėl to yra ir kažkas pastovaus - tai kintamumas. Jis yra pastovi gamtos savybė. Maža to: yra pastovi kitimų tvarka. "Ugnis užsidega pagal matą ir pagal matą gęsta". Vienas dėsnis valdo visus pokyčius, jis vienodai valdo žmogų ir visatą. Žmogų valdo protas (λογος, logosas); vadinasi, ir visatą turi valdyti protas. Protas nėra vien žmogaus sugebėjimas, jis yra kosminė galia, o žmogus yra tik jos dalininkas. 

… nugalėjus erdvę lieka tik Čia, o pažabojus laiką lieka Dabar. 

Bet visata pernelyg įspūdinga, didinga ir darni, kad galėtume laikyti ją tiesiog atsitiktinumu. 

Laiko trukmė nustatoma mūsų suvokimu. Erdvės dydžiai sąlygojami mūsų sąmonės. Todėl jei dvasia rami, viena diena prilygs tūkstančiams amžių, o jeigu ketinimai platūs, mažytė lūšnelė sutalpins visą pasaulį. 

Visi daiktai iš esmės - vienas daiktas. Kam įrodinėti jų lygybę? 

Esama dviejų skirtingų pasaulių: realus ir mūsų įsivaizduojamas. 

... neieškok visur simbolinės prasmės, nes gali ir rasti. Ant savo galvos.