Gerovė

Iš tikrųjų žmogaus gerovei, sakyčiau net - visai jo būčiai - svarbiausia yra tai, kas glūdi arba vyksta jame pačiame ... Todėl tie patys išoriniai procesai bei santykiai kiekvieną veikia skirtingai, štai kodėl toje pačioje aplinkoje kiekvienas gyvena vis kitokiame pasaulyje. 

Nemenkinkime gamtos išteklių - žmogaus proto dėka jie gali pasidaryti begaliniai. 

Kai nėra vietos protui, nėra ir gėrio. 

Kas, mielas Liucijau, gali abejoti, jog gyvenimas yra dievų dovana, o geras gyvenimas - filosofijos dovana?! 

... lengvabūdiškumas pats griauna ir trypia savo gerovę. 

Gerovė užliūliuoja sveiką protą,
O neganda mums atveria akis. 

Išorinis pasaulis sudarytas tik iš vidinio pasaulio atspindžių, taigi neturėkite iliuzijų: niekada neturėsite turtų, ramybės, laimės išoriškai, jei pirmiau nepasistengsite jų rasti viduje. 

Pasaulio išgelbėjimas – turėti daug išminčių,
o išmintingas karalius – tautos gerovė.
(6:24) 

Maža dalis mūsų žemės paviršiaus turi daugiau visokių gėrybių, negu reikėtų mus žmones visus padaryti turtingesnius, kaip dabar kad esame. Nėra jokios visiškai netinkamos žemėje vietos, iš kurios nebūtų galima išgauti kokio nors turto ar naudos. Net didžiausieji pasaulyje Sacharos tyrai duotų nemaža naudos, jei žmogus mokėtų juos išnaudoti. 

Nieko mums netrūksta, kas yra reikalinga žemės gyvenimui, kaip niekam netrūksta saulės šviesos. Visiems šviečia saulė, tiktai mes patys nusigręžiame nuo jos. Jeigu mes gyvename paunksmėje, vaikščiojame tamsiuose rūsiuose, kur saulė negali rasti, tai mūsų pačių kaltė.