Dorybė

[J]uk dorumas ir skaistumas mažai kuo skiriasi nuo ydos, jeigu jie nėra laisvi nuo pikto jausmo. 

Dorybė niekados su grožiu tais pačiais
Žaliuojančiais takais nevaikščioja sykiu.
Abu juos graužia neapykanta sena,
Netyčia susidūrę kelio vidury
Varžovui visada atgręžia nugarą
Ir skuba kuo toliau; dorybė liūdesy
Panirusi, o grožis niauriai išdidus ... 

Dorybė neitų pernelyg toli, jei tuštybė nepalaikytų jai kompanijos.  

... dorybė, dažnai bejėgė apsisaugoti nuo likimo smūgių, jiems ištikus, padeda protingai juos iškentėti.  

Kas stato savo širdyje altorius prietarams, tas gimęs lankstytis stabams, o ne dorybei suvokti. 

Tad argi nereikia, kad kiekvienas supratęs, jog dorybės pamatas yra savitvarda, pirmučiausia ją ir ugdytųsi savo sieloje? 

Sakoma, jog tingėjimas - visų ydų pradžia, tik niekuomet nekalbama apie visų dorybių gimdytoją - darną. 

Man regis, jog niekas labiau nevertina dorybės, niekas nėra labiau jai atsidavęs už tą, kuris praranda gerą vardą siekdamas neprarasti sąžinės. 

Kam brangu kūnas, tam pigu dorybė. 

Dorybės bus ten, kur sutarimas ir vienybė, o ydos neša prieštaravimus.