Dorybė

Kas stato savo širdyje altorius prietarams, tas gimęs lankstytis stabams, o ne dorybei suvokti. 

Tad argi nereikia, kad kiekvienas supratęs, jog dorybės pamatas yra savitvarda, pirmučiausia ją ir ugdytųsi savo sieloje? 

Sakoma, jog tingėjimas - visų ydų pradžia, tik niekuomet nekalbama apie visų dorybių gimdytoją - darną. 

Man regis, jog niekas labiau nevertina dorybės, niekas nėra labiau jai atsidavęs už tą, kuris praranda gerą vardą siekdamas neprarasti sąžinės. 

Kam brangu kūnas, tam pigu dorybė. 

Dorybės bus ten, kur sutarimas ir vienybė, o ydos neša prieštaravimus.

Proto ir meninio išprusimo derinys. Tik šitai
išsaugoja dorybę per visą gyvenimą, jeigu žmogui ji būdinga.

... būdo dorybės įgyjamos tik per ilgą praktiką.

Dorybė yra dviejų rūšių: proto ir būdo. Proto dorybė dažniausiai kyla ir plėtojasi iš mokslo, todėl jai reikia patyrimo ir laiko; būdo dorybę įgyjame per įprotį (...) išmintį, protinį išprusimą ir supratingumą vadiname proto dorybėmis, o kilniaširdiškumą ir nuosaikumą – būdo dorybėmis.

Ir priežodis sako: „Teisingumas – tai visos dorybės kartu.“