Nes tauta ir karalystė,
kuri tau netarnauja [Dievui], – pražus, –
tokios tautos bus tikrai sunaikintos.
(60:12)  
 


Ksenofontas

... susivaldantis ... niekada nesirinkdavo malonesnio dalyko vietoj geresnio; 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 223p.)
Balsuoti:
 4.8 (4)
Komentarai (0)
Juk, mano nuomone, geriausiai gyvena tas, kuris siekia didžiausio tobulumo, o laimingiausiai - tas, kuris dažniausiai gali pajusti, kaip artėja prie šio tobulumo.  

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 221p.)
Balsuoti:
 4.3 (4)
Komentarai (0)
Sokratas patardavo visai nesvarstyti klausimų, kaip dievai yra sutvarkę anapusį gyvenimą: nei jis esąs žmonėms pažinus, nei dievams patiktų tyrinėjantis tai, ko patys nepanorėjo žmonėms atskleisti. 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 218p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Negi nežinai, kad geriausi valstybės veikėjai tie, kuriems geriausiai pavyksta įskiepyti valdiniams paklusnumą įstatymui, ir, kad valstybė, kurios piliečiai labiausiai žiūri įstatymų, taikoje klesti, karo metu yra nenugalima? Be to vienybė labiausiai branginama kaip tik šitokioje valstybėje ... Juk kol piliečiai laikosi tokio nusistatymo, valstybė būna išties galinga bei klestinti, o be santarvės neįmanoma tinkamai tvarkyti nei polio, nei namų ūkio. 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 198-199p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
- Sakyk, ar tu pažįsti žmonių, apie kuriuos sakoma, kad jie yra vergiškos dvasios?
- Taip.
- O už ką jie taip vadinami: už išmanymą ar už neišmanymą?
- Aišku, kad už neišmanymą.
...
- Tad gal šis žodis apibūdina žmones, neišmanančius, kas yra grožis, gėris, teisingumas?
- Kaip tik šitaip aš ir manau, - nudžiugo Eutidemas.
- Vadinasi, iš visų jėgų reikia stengtis, kad nebūtume vergais. 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 181-182p.)
Balsuoti:
 2.5 (6)
Komentarai (0)
- Na, o jeigu, kai sūnus serga ir atsisako gerti vaistus, tėvas apgavęs suduos tuos vaistus su maistu ir šitaip, pasinaudojęs apgaule, išgydys vaiką? Prie ko reiktų skirti šitokią apgaulę?
- Man rodosi, kad ir ją prie teisingų poelgių, - atsakė jaunuolis. 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 178p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
... geriausieji žmonės - labai stiprios dvasios, puikiausiai atliekantys viską, ko tik imtųsi, - įgiję išsilavinimą ir būtinų žinių, būna puikūs ir atneša daug naudos, nes atlieka daugybę puikių žygių, o be išsilavinimo ir mokslo būna kenksmingi piktadariai. Nesugebėdami suprasti, kas tinka ir kas netinka daryti, dažnai imasi blogų darbų; jų neįmanoma sulaikyti ar nukreipti nuo blogio, nes būna dideli ir stiprūs, todėl pridaro daugybę didžiausių piktadarybių. 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 170p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Kartą vienas žmogus supyko, kad kažkas neatsakė į jo pasveikinimą.
- Juokdarys! - tarė jam Sokratas. - Susitikęs žmogų, turintį kūno kliaudą, kurios pats neturi, tikriausiai nepradėtum niršti? O kad susidūrei su žmogum tokios grubios sielos, kad nė nesudėsi su tavąja, - sielvartauji? 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 163p.)
Balsuoti:
 1.0 (2)
Komentarai (0)
... jei pirma sužadinamas alkis ir tik tada pasiūlomas valgis, kiekvienas patiekalas atrodo kaip devyni medūs. 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 159p.)
Balsuoti:
 4.3 (4)
Komentarai (0)
Juk iš perdėto pasitikėjimo savo jėgomis randasi aplaidumas, lengvabūdiškumas bei nedrausmingumas, o baimė, priešingai, verčia žmones būti atidesnius, klusnesnius, drausmingesnius. 

(Ksenofontas. Atsiminimai apie Sokratą. Vilnius: Pradai. 1997, 126p.)
Balsuoti:
 4.3 (7)
Komentarai (1)
Surasta: 21
1 2 3