Dorybė niekados su grožiu tais pačiais
Žaliuojančiais takais nevaikščioja sykiu.
Abu juos graužia neapykanta sena,
Netyčia susidūrę kelio vidury
Varžovui visada atgręžia nugarą
Ir skuba kuo toliau; dorybė liūdesy
Panirusi, o grožis niauriai išdidus ...