Iš savo patirties klinikose, kaip gydytojas psichoanalitikas, aš seniai įsitikinau (E. Fromm, 1941), kad sadizmo esmė yra aistra neribotai, kaip dievui, valdyti žmones ir daiktus.

Kas yra religija? Religija yra psichoterapinė sistema.

Įvairūs šaltiniai pabrėžia psichoterapinę išpažinties svarbą. Nuolat paaiškėja, kad pacientai patiria terapinį poveikį tiesiog išsikalbėję.

Gali pastebėti, jog galingiausieji, aukštai iškilę žmonės prasitaria trokštą poilsio, šlovina jį, labiau vertina už visus turtus.

Juk visų nemaloniausias yra tas, kuris po nuolankumu slepia savo puikybę.

Per didelis nuolankumas slepia puikybę.

Prostitucija, kaip tik kelias ar veikiau šunkelis, skatinantis nuvertinti seksualumą iki instinktų patenkinimo, pažeminti partnerį iki instinktų objekto, labiausiai pavojinga tais atvejais, kai užkerta kelią tikram meilės gyvenimui, kuriam seksualumas - tai išraiška ir viršūnė.

Šiaip ar taip, prostitucija, kaip psichologinė problema, yra ne tiek prostitutės, kiek prostitucijos "vartotojo" reikalas. Prostitučių psichologija nėra problematiška, nes sutampa su labiau ar mažiau psichopatinių asmenybės tipų psichopatologija. Sociologinė atskiro atvejo analizė nieko neprideda. Ir čia pasitvirtina tai, ką kalbėjome kitame kontekste: vien ekonominis skurdas niekam neprimeta tam tikros elgsenos, taigi normalios moters nepriverčia užsiimti prostitucija. Priešingai, tiesiog stebėtina, kaip dažnai moterys nepasiduoda pagundai griebtis prostitucijos, nepaisydamos didžiausio skurdo. Jos apskritai nesvarsto tokios išeities iš ekonominio skurdo, tai joms taip pat savaime suprantama, kaip tipiškai prostitutei savaime suprantama pasirinkti savąjį kelią.

Reiškiniai visi jame savaime atsispindi,
tad primena jie atspindžius
veidrodyje. Taip ar ne – pats įsitikink,
žvelgdamas į savo protą. (...)
Išskyrus protą, reiškinių kitų nėra.