... šventa ramybė, tikrumo jausmas, kad „viskas bus gerai“.
(Cayce, Edgar. Miegantis pranašas. Kaunas: Luceo. 2023, 38p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Laisvieji masonai ir šiandien garbina geometriją kaip fundamentalios Visatos tvarkos metaforą.
(Dickie, John. MASONAI. Vilnius: Alma littera. 2022, 37p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... laisvieji masonai tapo tarptautine sekuliarizmo mokykla, diegusia principą, kad tarp bažnyčios ir valstybės turi būti išlaikomas deramas atstumas.
(Dickie, John. MASONAI. Vilnius: Alma littera. 2022, 86p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Viduriniesiems visuomenės sluoksniams priklausiusių žmonių pajamos buvo didesnės ... tačiau jie nesijautė saugūs. Masonai ir kitos brolijos ... neramiais laikais suteikė jiems stabilumo jausmą ir savotišką socialinės apsaugos sistemą.
(Dickie, John. MASONAI. Vilnius: Alma littera. 2022, 348p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Ką daro energija? Ji išlieka, keičia formą, bet išlieka. Ką daro gyvybė? Ji išgyvena.
(Habardas, L. Ronas. Dianetika. Mokslo evoliucija. 2002, 21p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... pasistengsiu laikytis kaip galima toliau nuo infekcijos, kuri vadinasi „autoritetas“.
(Habardas, L. Ronas. Dianetika. Mokslo evoliucija. 2002, 59-60p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kuo protas racionalesnis, tuo žmogus protiškai sveikesnis.
(Habardas, L. Ronas. Dianetika. Mokslo evoliucija. 2002, 75p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mums teko pastebėti, kad teisėjai taip susitvarko, jog teismo posėdžių dienos jiems būna ir apmaudo dienos, nes tada puikiausiai galima ... įstatymo ir teisingumo vardu ant ko nors išgiežti savo pyktį.
(Hugo, Viktoras. Paryžiaus katedra. Vilnius: Vaga. 1964, 178p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Bėgo metai. Pamažu vaikų planeta virto tikru šiukšlynu. Dievas be galo nuliūdo, kad visas jo darbas nuėjo vėjais...
– Taip, – tarė visai pražilęs Dievas, – ne aš išvariau žmogų iš rojaus, bet žmogus pats rojų pavertė pragaru. O ten nėra vietos nei mano gerumui, nei man pačiam. Ten nėra vietos Dievui.
– Taip, – tarė visai pražilęs Dievas, – ne aš išvariau žmogų iš rojaus, bet žmogus pats rojų pavertė pragaru. O ten nėra vietos nei mano gerumui, nei man pačiam. Ten nėra vietos Dievui.
(Toliatas, Algirdas. Dievo vaikų planeta. Vilnius: Verslas ar menas. 2019, 16p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Grožis – tai atsitiktinumo ir gėrio dermė.
(Weil, Simone. Sunkis ir malonė. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2015, 149p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
