Taigi vienatinumu ir išskirtinumu, būdingais kiekvienam žmogui ir suteikiantiems prasmę kiekvienai egzistencijai, remiasi ne vien darbas arba kūryba - jais paremta ir kito žmogaus meilė. Tik įsisąmoninusi šį kiekvieno žmogaus nepakeičiamumą, visa didybe nušvinta jo atsakomybė už savo gyvenimą ir jo tąsą. Žmogus, suvokęs atsakomybę už laukiantį darbą ar laukiantį mylimą žmogų, niekada pats neišsižadės gyvenimo. Jis žino savo būties "kam" - todėl galės pakelti bemaž bet kokį "kaip".

Kiekvienas suvokia savo galias tik išmėginęs.

Inividualybės prasmė atsiskleidžia tik bendruomenėje. Todėl individo vertė priklauso nuo bendruomenės.

... asmenybės jėga reiškia, kad jis žino, kas jis yra ir ko jis nori.

Freudui savęs pažinimas reiškia, kad žmogus pradeda suvokti tai, kas yra pasąmonėje; tai labai sunkus procesas, nes susiduriama su pasipriešinimo energija, kuria pasąmonė ginasi nuo pastangų padaryti ją sąmone. savęs pažinimas, Freudo supratimu, yra ne vien intelektualinis procesas, kartu jis ir emocinis, koks jau buvo ir Spinozai. Tai pažinimas ne tik smegenimis, bet ir širdimi. Pažinti save reiškia įgyti vis didesnį supratimą, intelektualiai ir emociškai, apie ligi tol slaptas savo psichikos sritis. Tai procesas, galintis užtrukti metų metus ligoniui, norinčiam pasveikti, ir visą gyvenimą žmogui, rimtai norinčiam būti pačiu savimi. Pasėkmė yra padidėjusi energija, nes energija išlaisvinama, ji nebeturi užduoties palaikyti susivaldymą, taigi kuo geriau žmogus palaiko ryšį su savo vidine realybe, tuo jis yra žvalesnis ir laisvesnis.

Mes nepastebimai daromės panašūs į tuos daiktus, su kuriais paprastai drauge būvame.

Jei galiu, - sako jis, - sau pakenkti, kodėl negaliu daryti sau gera? Be to, jei tai, ką kitam teikiu, vadinasi geradarystėmis, kodėl nėra geradarystė tai, ką teikiu sau? Kodėl, gavęs iš kito, lieku skolingas, o davęs sau, - ne? Kodėl leista būti sau nedėkingam, ar tai mažesnė gėda, negu būti šykščiam, rūsčiam ir žiauriam, abejingam sau?

Fantazijos bei sapnai yra daugybės poelgių pradžia, ir niekonebūtų blogiau kaip juos nuvertinti ir sumenkinti. Svarbu tik, kokios rūšies fantazija mums kilo – ar ji veda mus į priekį, ar suvaržo neveiklumo grandinėse.

Sapnai yra tarsi mikroskopas, pro kurį mes žvelgiame į užslėptus sielos išgyvenimus. Palyginti nereikšminga tendencija iš sudėtingos troškimų ir baimių visumos sapne gali būti parodyta tokia pat svarbi, kaip ir kita, kuri sapno autoriaus psichinėje sistemoje yra daug reikšmingesnė.

... norėdami iki galo suprasti sapną, privalome jį aiškinti ir kaip reakciją į reikšmingus įvykius, įvykusius prieš susapnuojant sapną.