Žmonės

... žmonių gyvenimą geriausia galima suprasti ne gyvenant tarp jų, o laikantis atokiai. 

Tarp visuotinės beprotybės ir tos, kuri patikima gydytojams, tėra tik toks skirtumas, kad antroji yra kūno liga, o pirmoji - klaidingų įsitikinimų. 

Žmones valdo troškimas viską imti, griebti, kimšti į skrandį, viskuo manipuliuoti. Matyti, suprasti, išmokti - tai jų nedomina. 

Žmonės nori viską pakeisti, bet drauge trokšta, kad viskas būtų kaip buvę. 

Pirmas dalykas, pagal kurį kuo nuodugniausiai tiriu žmogų, ar jis turi distancijos jausmą, ar mato visur žmones esant skirtingus pagal rangą, laipsnį, tvarką, ar skiria: jei taip, jis yra gentilhomme; bet kuriuo kitu atveju ... canaille ... 

Paskiausia, ką aš imčiau žadėti, būtų "pagerinti" žmoniją. 

Mes, žmonės, tokie pasipūtę. manome esą protingesni už visatą. Už visatą, sukūrusią saulėlydžius ir vaivorykštes. Už visatą, sukūrusią žvaigždes ir mėnulius. Įsivaizduojame, kad apie tai, kas mums yra geriausia, išmanome geriau už tą šaltinį, kuris viską sukūrė. Kai pagalvoji, tai net juokas ima. 

Žinok, kokie laikai, tokie ir žmonės. 

Teismo nuosprendis yra toksai:
atėjo šviesa į pasaulį,
bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą,
nes jų darbai buvo pikti.
Kiekvienas nedorėlis
neapkenčia šviesos ir neina į šviesą,
kad jo darbai aikštėn neišeitų.
O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą,
kad išryškėtų, jog jo darbai
atlikti Dieve.
(3:19-21) 

Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose.
(16:10)