Baudrillard, Jean

Štai psichoanalizė yra pirmoji didelė nuosėdų (kalbos klaidos, sapnai, ir pan.) teorija. 

Mes esame visatoje, kurioje vis daugiau informacijos ir vis mažiau prasmės. 

... mes pereiname iš tūkstantmetės išsivadavimo ir energijos išlaisvinimo stadijos į implozijos fazę, jei maksimalaus spinduliavimo erą ... pakeičia sociumo reversijos fazė - gigantiška aukščiausią prisisotinimo laipsnį pasiekusio lauko reversija. Žvaigždžių sistemos, išeikvojusios savo spinduliavimo energiją, taip pat niekur neišnyksta: jos pasiduoda iš pradžių lėtai, po to palaipsniui greitėjančiai implozijai, jos susitraukia pasakišku greičiu ir virsta involiucijėmis, atgaline tvarka besivystančiomis sistemomis, absorbuojančiomis visą aplinkinę energiją tol, kol tampa juodosiomis skylėmis, kuriose sunaikinamas pasaulis toks, kokį mes jį suprantame - spinduliavimo ir begalinės energijos potencijos pasaulis.
Gali būti, kad didieji metropoliai ... tapo šia prasme implozijos židiniais ... 

Žmones valdo troškimas viską imti, griebti, kimšti į skrandį, viskuo manipuliuoti. Matyti, suprasti, išmokti - tai jų nedomina. 

... kiekvienas protingas veiksmas, kuriuo siekiama padaryti galą kultūrai, kaip žinome, ją tik prikelia naujam gyvenimui. 

... kultūra yra paslapties, suviliojimo, iniciacijos ir ribotų bei labai ritualizuotų mainų vieta. 

Daugelis kitų įvykių (naftos krizė ir pan.) niekuomet net nebuvo prasidėję, niekuomet neegzistavo, nebent kaip dirbtinės peripetijos - abstraktai, erzacai ir istorijos, katastrofų bei krizių artefaktai, kurių paskirtis - hipnotizuoti išorinę aplinką. Visa žiniasklaida ir oficialusis informacijos scenarijus tik tuo ir užsiima, kad palaiko įvykiškumo, užstatų realumo, faktų objektyvumo iliuziją. 

Visas pasaulis tebegamina, ir vis daugiau ir daugiau, tačiau darbas nepastebimai virto kažkuo kitu: poreikiu ..., socialinės "paklausos" objektu, kaip ir laisvalaikis, kuriam jis prilyginamas kasdienybės tėkmėje.  

... karalius ar genties vadas yra niekas, jei nėra pasiaukojimo pažado ... 

... nemoralus, skrupulų nepripažįstantis kapitalas gali veikti tik moralinės superstruktūros priedangoje, ir kiekvienas, atgaivindamas šitą viešąją moralę (piktindamasis, demaskuodamas ir t.t.), nenoromis pasitarnauja kapitalo tvarkai.