Emigracija

... išdavikai, kurie parduoda savo tėvynę, pirmiausia patys save parduoda.  

Paklausiau Morį, kodėl jis nepersikėlė kur nors kitur, kol dar buvo jaunesnis.
- O kur?
Nežinau. Gal į Pietų Ameriką. Ar Naująją Gvinėją. Bet kur, kad tik šalis būtų ne tokia savanaudiška kaip Amerika.
- Kiekviena visuomenė turi savo problemų, - kilstelėjo antakius Moris ... Manau, kad bėgti - ne išeitis. Reikia stengtis susikurti savo kultūrą.
- matai, kad ir kur gyventume, didžiausias mūsų, žmonių, trūkumas yra mūsų pačių netoliaregiškumas. Niekaip nesugebame pamatyti, kuo galėtume tapti. Mums derėtų nuolat galvoti apie dar neatskleistas savo galimybes, stengtis išaugti, kiek tik galime. Tačiau jei aplink visi tik ir reikalauja: "Noriu gauti, kas mano, ir iškart", tai aišku, kuo baigsis - viskas susikaups keliose rankose, ir nebegalėsi apsieiti be kariškių, kurie žiūrės, kad vargšai nesukiltų ir nepamėgintų kai ko atimti.  

Žurnalistus ypač domino, ar, Lietuvai įstojus į ES, mūsų šaliai negresia prarasti daugybės žmonių, kurie gali susivilioti geresniu gyvenimu Vakaruose. Nieko kito čia neatsakysi – paaiškinau, kad tai priklausys nuo mūsų ekonomikos pažangos ir gebėjimo kuo greičiau spręsti socialines problemas. 

Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, visiems tremtiniams, ištremtiems iš Jeruzalės į Babiloną: 'Statykitės namus, įsikurkite. Veiskite sodus, valgykite jų vaisius. Veskite žmonas, gimdykite sūnus ir dukteris, raskite žmonas savo sūnums ir leiskite dukteris už vyrų, kad ir jie gimdytų sūnus ir dukteris. Jūs privalote daugėti tenai, o ne mažėti. Rūpinkitės gerove miesto, į kurį jus ištrėmiau, ir melskitės už jį VIEŠPAČIUI, nes jo gerovė – jūsų gerovė'.
...
Tik pasibaigus septyniasdešimčiai Babilono metų, jus aplankysiu ir ištesėsiu savo malonės pažadą sugrąžinti jus į šią vietą [Namo].
(29:5-7, 10)

Kai vyrauja dori žmonės, viskas yra puiku,
kai nedorėliai paima viršų, žmonės bėga slėptis.
(28:12)  

Jei gyventų su jumis jūsų krašte ateivis, jo neskriausi. Ateivis, gyvenantis su jumis, bus jums tarp jūsų kaip vietinis, – mylėsi jį kaip save patį, nes jūs buvote ateiviai Egipto žemėje: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.
(19:33)